Futuristiškai skambanti frazė „robotų apmokestinimas“ dabar iš tiesų yra rimtos diskusijos Europoje ir kitur klausimas, nors tai galbūt ir yra tik tolima ateitis. Jau daug metų sparti darbo vietos skaitmenizacija, automatizacija ir robotikos laimėjimai kursto ekonominius ir socialinius debatus.
Ilgainiui robotų revoliucija lems, kad daug žmonių liks be darbo vietos. Tai, sakoma, palies visus sektorius. 2013 metais Oksfordo universiteto ekonomistų Carlo Frey ir Michaelio Osborne tyrimas parodė, kad per artimiausius 20 metų apie 50 proc. JAV darbo vietų iškils pavojus dėl kompiuterizacijos ir automatizacijos.
Natūralu, kad tokios dramatiškos prognozės verčia kelti klausimus, kaip toliau egzistuos žmonija, kaip gyvuos ekonomika, kas mokės mokesčius, jeigu didžiąją dalį darbų atliks robotai?
2016 metų gegužę Europos Parlamento parengtame juodraštiniame dokumente buvo aiškinama, kad ateityje robotai galės būti klasifikuojami kaip elektroniniai asmenys, kurių savininkai galėtų mokėti už juos mokesčius. Šių metų vasarį tokie planai buvo atmesti, tačiau Europos Parlamentas pasiūlė sureguliuoti robotiką įvairiuose sektoriuose visoje Europos Sąjungoje.
Kaip toliau egzistuos žmonija, kaip gyvuos ekonomika, kas mokės mokesčius, jeigu didžiąją dalį darbų atliks robotai?
Atmestas dokumentas reiškia, kad artimiausiu metu mokesčiai robotams nebus įvesti, tačiau šis klausimas į užmarštį nenugrims. Prieš kelis mėnesius „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas išreiškė paramą robotų mokesčiui, kuris ilgainiui esąs neišvengiamas.
Tuo metu technologijų milijonieriai Markas Zuckerbergas ir Elonas Muskas jau viešai diskutavo E.Musko išsakyta mintimi, neva dirbtinis intelektas kelia grėsmę žmonijai.
Robotų mokesčių klausimas yra kur kas platesnės diskusijos apie skaitmenizaciją ir automatizaciją dalis. Tačiau ji nėra nauja. Mat per visą žmonijos istoriją technologijų ir pramonės proveržiai turėjo didžiulę įtaką darbo rinkai.
Kai kurie ekonomistai tikina, kad automatizacija smarkiai padidins gamybą, taigi ir bendrą turtą, kaip tai jau nutiko anksčiau. Robotų mokesčiai galės būti skirti žmonių perkvalifikavimui, taip pat bazinių pajamų kiekvienam piliečiui numatymui.
B.Gatesas tai pat yra aiškinęs, kad automatizacijos sulėtinimas suteiktų vyriausybėms pakankamai laiko sukurti sklandžias programas, kaip priimti socialines pasekmes. Tiesa, bijoma, kad tokie mokesčiai visiškai sunaikintų įmonių iniciatyvą dėl technologinės pažangos.
„Kažkas visą laiką nori ginti darbuotojus, tačiau tai galiausiai sustabdytų technologinį procesą“, – sakė Vokietijos įdarbinimo instituto ekonomistas Enzo Weberis.
Jis kol kas pasisako prieš tokio mokesčio įvedimą, mat tyrimai kol kas nerodo, kad robotizacija būtų atėmusi daug darbo vietų.
Vokietija yra pasaulio robotikos ir automatizacijos technologijų lyderė, kalbant tiek apie gamybą, tiek apie robotų panaudojimą. 2016 metais šio sektoriaus apyvarta augo 7 proc. iki 12,2 mlrd. eurų. Taip pat sektoriuje dirba daugiau žmonių (24,2 proc.) nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (21,9 proc.). Todėl robotų mokesčio siūlymas iš profesinių sąjungų lyderių nestebima.
Tarptautinė robotikos federacija Frankurte tikina, kad robotų mokesčiai turėtų labai neigiamą įtaką konkurencingumui ir darbo rinkai.
Dauguma analitikų sutaria dėl vieno – robotai ateina. Ar jie atims visas darbo vietas, ar didžiąją dalį, ar tik kelias, nėra aišku. Taigi įvairūs mokesčiai ir kitos iniciatyvos, kaip prisitaikyti prie pokyčių, bus įvedami tik tuomet, kai bus aiškesnės robotizacijos pasekmės.
