Tarp teigiančių, kad paskolos sumos sprendimą priimtų gerai apgalvoję, kiek daugiau vyrų nei moterų ir jaunimo (18-29 m.) atstovų. Tuo tarpu tarp prisipažinusių, kad yra pasiskolinę didesnę sumą nei reikėjo – daugiau moterų ir 30-39 m. amžiaus žmonių. Šioje amžiaus grupėje kas ketvirtas teigia ėmęs didesnę nei reikia paskolą.
„Pasitaiko atvejų, kai žmonės, norėdami įsigyti kokį nors daiktą ar pasinaudoti paslauga, neapsvarsto reikiamos sumos ir spontaniškai pasiskolina per daug. Tokie neapgalvoti finansiniai sprendimai gali turėti neigiamų padarinių, todėl prieš imant vartojimo paskolą, reikėtų pasidomėti planuojamo pirkti daikto ar paslaugos kaina, apsvarstyti, kiek mėnesinių pajamų galima skirti jai grąžinti ir tik tuomet priimti sprendimą“, – teigia „Bigbank“ AS Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.
Pasitaiko atvejų, kai žmonės, norėdami įsigyti kokį nors daiktą ar pasinaudoti paslauga, neapsvarsto reikiamos sumos ir spontaniškai pasiskolina per daug, – sakė R.Norvilas.
Tyrimo duomenys taip pat parodė, kad reikiamą sumą geriausiai apgalvoja vyriausio amžiaus žmonės. Tarp 60-69 m. sulaukusių gyventojų tik 14 proc. teigė, kad yra pasiskolinę daugiau negu reikėjo. Neapgalvotus finansinius sprendimus dažniausiai priima Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojai.
Anot R. Norvilo, siekiant priimti apgalvotą finansinį sprendimą gyventojai turėtų prisiminti, kad paskolos grąžinimui skirtos lėšos turėtų sudaryti apie 40 proc. tvarių pajamų. Tarkime, jeigu šeimos mėnesinės pajamos yra 3000 Lt ir ji neturi jokių kitų finansinių įsipareigojimų, paskolai grąžinti maksimaliai galėtų skirti 1200 Lt per mėnesį.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2014 m. kovo mėnesį. Jos metu apklausta 1001 vyresnių negu 18 metų šalies gyventojų.
