1 iš 3 penkiolikmečių arba negalėtų paaiškinti ką reiškia „darbo užmokestis“, arba išvis nėra girdėję šio termino, atskleidė naujausio, 2018 m. EBPO atlikto PISA (angl. Programme for International Student Assessment) tyrimo rezultatai.
Su ta pačia problema susiduria 38 proc. jaunuolių, jei išgirsta terminą „banko paskola“. Dar beveik 2 iš 3 jaunosios kartos nežino arba nesupranta, kas yra „debetinė kortelė“.
Ir nors Lietuvos 15-mečių finansinis raštingumas auga, tačiau vis dar išlieka prastesnis nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkis. Lietuva užėmė devintąją vietą tarp minėtame tyrime dalyvavusių valstybių. Ją aplenkė Estija (1 vieta), Suomija (2 vieta), Lenkija (4 vieta), Portugalija (6).
Tarptautiniame kontekste nežiba ir suaugusieji
Net 94 proc. šalies penkiolikmečių savo finansinių žinių bagažą pildo mokydamiesi iš tėvų, taip pat parodė PISA tyrimas. Tačiau suaugę šalies gyventojai aukštais finansinio raštingumo įgūdžiais taip pat nepasižymi.
Bendras Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo indeksas siekia 45 iš 100 galimų balų, atskleidė šiemet antrąkart Lietuvos bankų asociacijos (LBA) iniciatyva atliktas tyrimas. Tai yra vos dviem balais geresnis rezultatas nei prieš dvejus metus.
Lietuvos gyventojai tarptautiniame kontekste taip pat nežiba. Pernai atliktas finansinio raštingumo tyrimas išanalizavo 26 valstybių, iš kurių 12 priklauso EBPO, finansinį raštingumą. Jo metu šalys vidutiniškai rinko po 12,7 iš 21 (atitinka 60 iš 100) galimų balų.
Kaimyninė Lenkija surinko 13,1 (atitinka 62 iš 100) balų, o Estija – 13,3 (atitinka 63 iš 100). Geriausiai pasirodė Slovėnija su 14,7 (atitinka 70 iš 100) balų, prasčiausiai – Malta, surinkusi 10,3 (atitinka 49 iš 100) balų.
Prastą finansinį raštingumą perima iš tėvų
Komentuodamas Lietuvos jaunimo finansinio raštingumo gebėjimus, globalaus finansinių sprendimų startuolio „W1tty“ įkūrėjas Ammaras Kutait sako, kad ir jų pačių atlikti tyrimai Lietuvoje rodo: prasti suaugusiųjų įgūdžiai neabejotinai prisideda ir prie žemo jaunimo finansinio raštingumo.
„Kadangi pagrindiniai mūsų klientai – jaunimas – prieš pradėdami savo veiklą Lietuvoje, skyrėme daug laiko Lietuvos paauglių finansinio raštingumo analizei, norėjome suprasti, kaip jie elgiasi su pinigais, kokie būdai padėtų pagerinti situaciją. Daugybei lietuvių asmeninių finansų tema – vis dar neliečiama. Tėvai vengia kalbėti apie šeimos biudžetą ir jo planavimą, todėl dauguma paauglių neturi jokių praktinių įgūdžių, kaip tvarkyti savo biudžetą, taupyti“, – sako A.Kutait.
Trūksta aiškių informacijos šaltinių
Pašnekovas pratęsia, kad jaunimui taip pat vis dar trūksta aiškių informacinių šaltinių, kurie suprantama kalba pasakotų apie finansus, kaip taupyti ir uždirbti.
„Kalbėti apie finansus su jaunimu būtina nuo kuo ankstesnio amžiaus. Tačiau Lietuvos paaugliai vis dar nėra pakankamai supažindinami mokyklose ir namuose, kaip užsidirbti ar taupyti nuo mažens. Tai lemia, kad jaunuoliai turi skirti daug laiko ir pastangų, norėdami išmokti finansinio raštingumo pagrindų, o patikimos ir patrauklios informacijos vis dar stinga“, – teigia startuolio įkūrėjas.
Anot A.Kutait, žemesnį nei vidutinį finansinį lietuvių raštingumą atspindi ir tai, kad didelė dalis šalies gyventojų vieną banko kortelę naudoja visoms reikmėms: „Tačiau kitose valstybėse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, žmonės įprastai turi net tris korteles: vieną – atlyginimui, kitą – kelionėms, trečią – taupymui. Tai padeda diversifikuoti savo santaupas, atidžiau stebėti išlaidas ir aktyviau įsitraukti į finansinį savo gyvenimą.“
Pašnekovas pratęsia, kad ugdyti finansinį šalies gyventojų raštingumą stengiasi ir „W1tty“: „Mes stengiamės eiti koja kojon su pagrindine mūsų auditorija – jaunimu, todėl galime pasiūlyti specifinį produktą, atitinkantį šios gyventojų grupės poreikius. Kadangi savo klientus auginame nuo pirmųjų jų žingsnių į finansų pasaulį, dedame dideles pastangas, kad edukuotume jaunuolius.“
