Šiaulių banko Rinkų ir iždo departamento makleris Domas Klimavičius 15min tvirtino, kad pirmadienį finansų rinkose praūžė išsipardavimo banga, kuri labiausiai užkabino Europą.
Pagrindinis Europos rinkų indeksas „Euro Stoxx 50”, kurį sudaro 50 didžiausių euro zonos kotiruojamų bendrovių, pigo 4,14 proc., Azijos rinkose korekcija buvo kuklesnė, o JAV akcijų indeksai po paniką primenančios prekybos sugebėjo užbaigti su teigiamu pokyčiu.
Antradienį situacija stabilizavosi, tačiau D.Klimavičius neabejoja, kad visą savaitę stebėsime nervingą prekybą, investuotojams bandant įvertinti, ar gresiančios rizikos tikrai tokios rimtos.
Sunerimti investuotojus verčia tiek baimė, kad JAV centrinis bankas kels palūkanų normą, tiek nerimas dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.
Laukia pinigų brangimo
SEB banko Finansų rinkų departamento vyresnysis analitikas Eduardas Petrulis 15min teigė, kad nors prekybos sesijų su dideliais akcijų nuosmukiais metų pradžioje pasitaiko, pirmadienis buvo išskirtinis dėl to, kad JAV indeksai vienu metu buvo nukritę 4–5 proc., tačiau į sesijos pabaigą atsigavo.
Brangesni pinigai kelia problemų daug skolų turinčioms bendrovėms, skatina verslus perskaičiuoti planuojamas investicijas ir mažinti skolinimosi apetitą.
Ekspertai mato ne vieną priežastį, kodėl taip nutiko.
Pirmadieninius svyravimus JAV akcijų rinkoje Šiaulių banko makleris D.Klimavičius sieja ne tik su per aukšta infliacija, bet ir galimybe, kad centrinis bankas bus priverstas sparčiau branginti pinigų kainą.
„Tai neramina investuotojus, nes brangesni pinigai kelia problemų daug skolų turinčioms bendrovėms, didina kapitalo kaštus, skatina verslus perskaičiuoti planuojamas investicijas ir mažinti skolinimosi apetitą, lėtina verslo plėtrą, mažina pinigų apyvartumą ir stabdo ekonomikos ekspansiją. Šios priemonės būtinos sparčiam pinigų nuvertėjimui valdyti, tačiau finansų rinkose visada pasitinkamos jautriai“, – komentavo D.Klimavičius.
E.Petrulis pritaria, kad, SEB prognozėmis, jau kovą JAV Federalinė rezervų sistema (FED) pakels palūkanų normas, o per visus metus tai padarys ne kartą.
O Europai tokį neigiamą savaitės startą, D.Klimavičiaus nuomone, sukėlė nepalankių veiksnių rinkinys: tendencijos JAV biržose, kurios iš esmės diktuoja kryptį pasaulio finansams (jos pigo visą praeitą savaitę, tačiau Europos indeksai dar laikėsi), nemažėjanti infliacija euro zonoje, neslūgstantys neramumai, sukelti šalių piliečių nepasitenkinimu, kaip tvarkomasi su pandemine situacija.
Kaip vieną priežasčių D.Klimavičius išskyrė ir aštrėjančią geopolitinę situaciją dėl Rusijos veiksmų Ukrainos atžvilgiu.
Karinio konflikto atveju lauktų dujų kainų šuolis
„Besirutuliojančio Rusijos-Ukrainos konflikto peraugimas į kažką rimtesnio vis labiau įkainojamas investuotojų portfeliuose. Jei konfliktas nevaldomai plėtosis, įsikišant vis daugiau dalyvių, vakar dienos išsipardavimas tebus tik nedidelė korekcija, palyginus su tuo, kas lauktų artimoje ateityje“, – mano D.Klimavičius.
Jo nuomone, šis galimas konfliktas neramina investuotojus tiek Europoje, tiek JAV.
Besirutuliojančio Rusijos ir Ukrainos konflikto peraugimas į kažką rimtesnio vis labiau įkainojamas investuotojų portfeliuose.
E.Petrulis pritaria, kad geopolitinė rizika atsiliepia akcijų kainoms, nes karinis konfliktas turėtų didelės įtakos energetinių resursų kainoms. Vien pirmadienį dujų TTF indeksas pabrango 17 proc. O, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, manoma, kad gerokai į viršų pašoktų dujų kaina, kuri šiemet buvo nusistovėjusi apie 75 eurus už megavatvalandę (MWh), o dabar ir vėl siekia apie 93 eurus/MWh.
Iki praėjusių metų vidurio Europa buvo pripratusi prie 20 eurų/MWh dujų kainos.
„Labai sunku prognozuoti, kas būtų, jei ginkluotas konfliktas įvyktų. 2021 metais matėme dujų kainą ir po 180 eurų už megavatvalandę. Matyt, ginkluoto konflikto atveju 180 eurų/MWh būtų konservatyvus scenarijus, grindys“, – svarstė E.Petrulis.
Be to, brangstant dujoms, brangsta ir nafta.
Eksperto nuomone, jei karinio konflikto atveju Vakarai įvestų stiprias ekonomines sankcijas Rusijai, vienas iš Rusijos atsakomųjų veiksmų galėtų būti sumažinti dujų tiekimą – apsiriboti minimaliu tiekimu pagal kontraktinius įsipareigojimus.
„Tada atsirastų didelių svyravimų rizika, rinkoje kiltų panikos nuotaikos, kaina šoktų į palubes“, – prognozavo E.Petrulis. Pasak jo, dabar rinka žiūri gana ramiai, nes ateities sandoriuose nematomi kainų šuoliai.
Tai jį šiek tiek stebina, nes iš kitų finansinių aktyvų kainų matosi augantis susirūpinimas dėl galimo konflikto – nuo metų pradžios rublio kursas nukritęs, Rusijos vyriausybės obligacijų pajamingumas žymiai šoktelėjęs.
2021 metais matėme dujų kainą ir po 180 eurų už megavatvalandę. Matyt, ginkluoto konflikto atveju 180 eurų/MWh būtų konservatyvus scenarijus.
Užsienio ekspertai taip pat mano, kad karinio konflikto galimybė turėjo įtakos akcijų smukimui. „CMC Markets“ vyriausiasis rinkos analitikas Michaelas Hewsonas CNN teigė, kad žinia, jog Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė atšaukia kai kuriuos darbuotojus iš Ukrainos ambasadų, sukėlė nuogąstavimų dėl situacijos paaštrėjimo.
„Dėl to Europos rinkos tikrai smarkiai smuko žemyn“, – sakė jis „CNN Business“.
Tačiau yra ir kitokių nuomonių. „INVL Asset Management“ investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas abejojo, ar Rusijos ir Ukrainos karo grėsmė galėjo turėti įtakos tendencijoms pasaulio rinkose. Jo nuomone, korekcijų priežastys ilgalaikiškesnės, o pirmadienis buvo dešimta diena iš trylikos paskutiniųjų, kai pasaulio akcijų rinkos krito.
Panika ir Baltijos šalių rinkoje
Pirmadienio panika neaplenkė ir Baltijos šalių finansų rinkos. D.Klimavičiaus nuomone, kalbant apie Baltijos rinkas – investuotojai pirmadienį pardavinėjo viską, ką galėjo, taip nusmukdydami bendrą indeksą 4,5 proc.
„Labiausiai kentėjo Talinas, bet tai nestebina – ten sukasi daugiau pinigų (ypač po pensijų reformos), tad ir akcijų įverčiai buvo didesni. Be to, toje rinkoje daug daugiau dalyvių, kurių, tikėtina, nemaža dalis tik neseniai pradėjo savo investavimo kelionę ir neturi patirties, kaip elgtis, tvyrant panikai. Šiandien nuotaikos atsargiai teigiamos – investuotojai neskubėdami rankioja atpigusias akcijas, bet kelti kainų neskuba. Šiuo metu sąlygas diktuoja pirkėjai. Be abejo, pašonėje besiskleidžiančios geopolitinės rizikos kelia papildomą nerimą mūsų regionui“, – mano D.Klimavičius.
Ramesnis antradienis
Antradienį situacija pasaulio akcijų biržose ramesnė. Rinkoms atsidarius, Vokietijos DAX (DAX) ir Prancūzijos CAC 40 (CAC40) indeksai atitinkamai pakilo 0,6 proc. ir 0,9 proc., o Londono FTSE 100 (UKX) – 0,7 proc.
Visgi D.Klimavičius neabejoja, kad ši savaitę nebus rami.
„Pardavusieji akcijas susidurs su infliacijos problema (neįdarbintos lėšos nuvertės) ir baime, jog indeksai gali nusipurtyti šiuos neapibrėžtumus ir toliau žygiuoti aukštyn (pvz., taikus konflikto sprendimas, JAV centrinio banko nuolankesnė retorika dėl palūkanų kėlimo, gerėjanti pandeminė situacija ir pan.). Nepardavusieji visais kanalais bus bombarduojami informacija apie visus neigiamus aspektus, gręsiančius jų investicijoms, tad išlaikyti šaltą protą bus sunku“, – mano ekspertas.
Visgi jei anksčiau išvardintos problemos nebus eskaluojamos, pirmadienis, pasak D.Klimavičiaus, tikrai gali būti šios savaitės indeksų apatinė riba.
„Šiandien Europos indeksas primena kardiogramą, indeksui jau bene 10 kartų pakeitus kryptį – tai gerai iliustruoja šiuo metu tvyrančius neapibrėžtumus“, – teigė pašnekovas.
E.Petrulis papildo, kad antradienį Azijoje fiksuojami 1–2 proc. nuosmukiai, o Europos finansų rinka šiek tiek pakilusi. „Tai stabilizacija, bet atšokimu to nepavadinčiau. Dabar rinkoje korekcinės nuotaikos vyrauja, dar galime matyti ir neigiamų išpardavimo sesijų“, – prognozavo E.Petrulis.
Kad akcijų kainų „dugnas“ dar gali būti nepramuštas, mano ir V.Rūkas.
„Vakarykštis kritimas įvarė tokią baimę investuotojams, kokios nebuvo matyti nuo koronaviruso pandemijos paskelbimo pradžios. Natūralu, kad kurį laiką turėtų užsifiksuoti dugnas, bet ar naujo dugno nepamatysime už mėnesio ar dviejų, labai sunku pasakyti – priklauso nuo šalių ekonomikos būklių, įmonių pelnų, centrinių bankų veiksmų“, – apibendrino V.Rūkas.
O E.Petrulis mano, kad „juodoji gulbė“ finansų rinkose šiemet yra karo scenarijus, kurį sudėtinga prognozuoti, bet neigiamą poveikį jis tikrai turėtų. Visgi SEB analitikai vadovaujasi baziniu scenarijumi, kad karo pavyks išvengti.
„Tokiu atveju 2022 metai nėra rožiniai, bet neblogi – BVP prognozės didžiosioms ekonomikoms pakankamai optimistinės, pinigų politika griežtinama, bet vis tiek išlieka skatinimas, listinguotų įmonių pelnai augs 5–10 proc., o tai sveikas augimo tempas, turint omenyje, kad akcijų rinka brangi“, – apibendrino jis.
