NSGK išvadose trečiadienį atskleista informacija apie politikams įtaką dariusią dar vieną verslo grupę, kuri tiesiogiai neįvardyta.
„Komitetui pateikta informacija apie juridinį asmenį, kuris siekdamas savo verslo plėtros interesų savivaldybės teritorijoje, siekė pakeisti Miškų įstatymo nuostatas.
Įmonė, turėdama įtaką savivaldybėje veikė per savivaldybės vadovus, kad šie kreiptųsi į kuruojančią ministeriją ir inicijuotų neva savivaldybei, o faktiškai įmonei reikalingas Miškų įstatymo pataisas.
Kai buvo nepritarta savivaldybės siūlomiems įstatymo pakeitimams, verslo įmonė intensyviai siekė paveikti Vyriausybės ir atskirus Seimo narius“, – itin abstrakčiai teigiama NSGK pažymoje.
Kas tas asmuo ir kokie jo interesai?
15min vertinimu, istorija veda į 2015 m. Mažeikiuose turėjusį kilti medienos klasterį, tą patvirtina ir Seimo narių liudijimai bei faktinės aplinkybės.
Tuomet Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vadovai su asociacija „Lietuvos mediena“ turėjo pasirašę ketinimų protokolą dėl naujo klasterio, kuriame įsikurtų plokščių gamykla, kelios baldų gamybos įmonės. Naują klasterį būtų stačiusi „Vakarų medienos grupė“.
Tam, kad klasteris apskritai būtų kuriamas, asociacija pateikė reikalavimą Seimui – priimti Miškų įstatymo pataisas. Vytauto Gapšio vedami darbiečiai buvo užregistravę pataisą, pagal kurią išskirtinę pirmenybę supirkti lietuvišką medieną turėtų Lietuvos gamintojai.
Tik viena bėda – pataisa kliuvo ir atskiroms vertinusioms institucijoms, STT, ir, kaip rodo nutekėję laiškai, netgi prezidentei, kuri, jei laiškas Eligijui Masiuliui autentiškas, siūlė „geriau tvarkytis be įstatymo, kaip daro latviai“. Mat vargu ar tai patiktų Europos Komisijai.
15min A.Salamakinas teigia, kad Aplinkos apsaugos komitete Seime nuolat lankydavosi Artūras Skardžius kartu su Vakarų medienos grupės ir „Lietuvos medienos“ atstovais, teikdami pasiūlymą po pasiūlymo.
Anot jo, tuomet „pavyko spaudimui atsilaikyti“, o dabartinė Vyriausybė pasidavė ir sužlugdė urėdijas.
Asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas vadina A.Salamakino teiginius absurdu. Jis patvirtina, kad gynė ir gins medžio perdirbėjų interesus, toks yra jo darbo tikslas. O pagrindinė problema, anot jo, yra ta, kad lietuviškos medienos dabar perdirbėjai nemato, kadangi ji „išvagiama ir išvežama“.
Klasterį turėjusios statyti Vakarų medienos grupės Stebėtojų tarybos pirmininkas Sigitas Paulauskas atsikerta, kad tai politikai nesugeba pasiekti naudos Lietuvai – mediena iškeliauja, darbo vietos nesukuriamos, investicijos nuplaukia. Jis džiaugiasi, kad su nauja administracija dirbti geriau.
Buvo atleisti besipriešinę tarnautojai
NSGK išvadose minima, kad verslo spaudimą galima traktuoti kaip neteisėtą lobizmą.
„Buvo pasiekta, kad projektą neigiamai įvertinę tarnautojai, nepritariantys įmonei reikalingiems miškų įstatymo pakeitimams, būtų perkelti į kitas pareigas. Šioje situacijoje verslo įmonė veikė per politinę įtaką turinčius asmenis ir politikus, kurie neturėjo informacijos apie visų paveiktų asmenų ratą, o įmonės interesas buvo pristatomas kaip viešajam interesui naudingas sprendimas“, – teigiama išvadose.
Kitas atvejis susijęs su verslo grupės siekiu paveikti kuruojančią ministeriją, kad jai pavaldžios tarnybos teritorinis padalinys pakeistų savo nuomonę ir priimtų verslo grupei reikalingą sprendimą. Tuomet „verslo grupė pasiūlė finansinę paramą politiko teigiamam įvaizdžiui formuoti visuomenės informavimo priemonėse mainais už jo poveikį vietos savivaldybei, kad būtų priimtas verslo grupei palankus sprendimas“. Tačiau NSGK nenurodo, ar minima ta pati verslo grupė, ar tai jau visiškai kita istorija.
„Visais išvardintais atvejais neskaidraus lobizmo ir interesų derinime dalyvavo kai kurie šios Seimo kadencijos opozicinės ir valdančiosios daugumos Seimo nariai. Turima duomenų, kad vieną iš politikų šiose situacijose siekta paveikti už konkretų atlygį“, – palieka mįslę NSGK.
A.Salamakinas: pas mane ėjo Mažeikių savivaldybė su S.Paulausku
A.Salamakinas, tuomet pirmininkavęs Aplinkos apsaugos komitetui, kuris buvo pagrindinis svarstant Miškų įstatymo pakeitimus, 15min papasakojo vykusius pataisos „stūmimo“ užkulisius. Jis patikina, kad spaudimas buvo.
„Buvo. Ir ne tik tas medienos pirkimas pirmumo tvarka. Komitete buvo kai kurių Seimo narių, daugiau nei metus laiko buvo didžiulis spaudimas ir iš verslo atstovų, kad turime šitą praleisti. Paskui atsilaikėm, tuomet buvo spaudimas dėl urėdijų sunaikinimo. Komitete mes atsilaikėme, tačiau buvo pakeisti keli nepalankūs toms grupuotėms miškininkai. Aš čia turiu galvoje ir generalinį urėdą. Ir manau, kad čia irgi buvo jų įtaka, kad būtų pakeisti“, – sako A.Salamakinas.
Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas pasitraukė 2014-ųjų rugpjūtį, kuomet tuometinis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis nepratęsė jo kadencijos.
„Pas mane buvo atėję Mažeikių savivaldybė kartu su Paulausku, kaip jo ten vardas, iš Vakarų verslo (Vakarų medienos grupės – 15min). Buvo meras atėjęs ir man įrodinėjo, kad reikia čia leisti tą pirmumą medienos pirkimui, tada Mažeikiuose jie pastatys gamyklą, ten tūkstantį darbo vietų. Na, visokių paistymų buvo. Bet ant šito aš tikrai neužkibau, pasakiau, kad negalima taip daryti ir po to atstojo“, – sako A.Salamakinas.
Tačiau, kai kurie Seimo nariai, anot jo, „buvo užkibę“ ir registravo įstatymų pataisas, kurios leistų verslininkams užsitikrinti teises į medieną, argumentuodami, kad tai viešo intereso gynimas.
„Ir tada buvau įsitikinęs, ir dabar neabejoju, kad tai buvo šitų verslininkų asmeninės naudos siekimas. Pagrindiniai buvo trys tokie, ir jų atstovas R.Beinortas iš asociacijos. R.Beinortas ir šią kadenciją lakstė, kad būtų panaikintos urėdijos, dėl to gerai prisimenu“, – sako A.Salamakinas.
2015 m. Seimas įstatymu įtvirtino, kad urėdijų skaičius turi siekti 42. Tai A.Salamakinas vadina pasiekimu, kadangi spaudimas naikinti urėdijas „tada didėjo, prisidengiant tuo pačiu viešu interesu“.
„Dabar tuos pačius veikėjus, kurie buvo praėjusioje kadencijoje, aš matau ir šioje kadencijoje. Man keistokai atrodo, kad šioje kadencijoje, po didelių diskusijų, bet valstiečiai su konservatoriais nubalsavo, kad reikia naikinti urėdijas. Dabar, kai atsirado ta pažyma, man iškyla labai daug klausimų – kaip čia suprasti. Aš dar nežinau, kaip tą įvertins saugumas. Gaila, kad ten nėra pavardžių įvardyta, kas, kaip, ką darė, ir kodėl taip darė. „MG Baltic“ yra įvardytas, o čia nėra įvardyta – NSGK galėjo įvardyti, kas tokie buvo. Aš galiu tik paliudyti, kas pas mane buvo atėję. Bet manęs liudyti niekas neprašė“, – sako A.Salamakinas.
Jis priduria, kad verslininkų globėju buvo Artūras Skardžius – „jie eidavo į komitetą ir metus laiko kariavo dėl pirmumo teisės“.
„Mes vieną projektą atmetam, vėl kitas atsiranda, vieną atmetam – vėl kitas. Pataiso vieną raidę – ir vėl mums“, – kalba A.Salamakinas. Tarp palaikytojų jis mini ir Petrą Gražulį.
Paklaustas, ar galėjo kuriems nors politikams už veiklą būti siūlomas finansinis atlygis, A.Salamakinas apgailestavo, kad nėra įrodymų, bet vertino, kad „galėjo būti“.
2015-ųjų mūšis Seime, kurio nepalaikė prezidentė
Verslininkams naudingos pataisos šalininkus ir oponentus atskleidžia 2015-ųjų balandžio 16 d. įvykęs posėdis Seime.
Viešai tuomet labiausiai nuskambėjo 42 urėdijų įtvirtinimas įstatymu, tačiau tuo pat metu svarstyta ir dėl pirmenybės Lietuvos verslininkams įsigyti medieną – tokiai pataisai galiausiai nepritarta.
Tarp aktyviausių palaikytojų – Mažeikių vienmandatėje apygardoje tuomet išrinktas tvarkietis Kęstutis Bartkevičius, socialdemokratas Artūras Skardžius.
„Siūlau pritarti grupės Seimo narių pataisai, kuria siūloma palikti galimybę Vyriausybės teisės aktais detalizuoti medienos perdirbėjams prioritetą, suteiktą tokiu būdu, kad būtų galima aprūpinti šalies pramonę žaliava ir būtų pasiekta didžiausia socialinė ir ekonominė nauda valstybei. Ačiū“, – sakė K.Bartkevičius.
Po A.Salamakino komentaro, kad komitetas tam nepritaria, išstojo A.Skardžius.
„Čia jokio pirmumo nėra, jokio konkurencijos pažeidimo nėra. Gerbiamieji, mes turime šalies ūkiui duoti didesnę pridėtinę vertę, o ne išvežti žaliavą“, – teigė A.Skardžius.
Prezidentė tądien viešai pažėrė kritikos įstatymo pataisoms.
„Stambiam verslui daroma protekcija, atvira diskriminacija visų kitų rinkos dalyvių atžvilgiu. Tai prieštarauja ne tik Lietuvos Konstitucijai, bet ir Europos teisei. (...) Mes tikrai nenorėtume, kad nė viena valstybė nediskriminuotų mūsų verslo kitose šalyse. Turime elgtis korektiškai, besilaikydami visų įstatymų, jei norime, kad mus gerbtų ir nediskriminuotų mūsų verslo kitose šalyse“, – interviu LRT radijui sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
E.Masiulio vadovauti liberalai, kaip ir prašė D.Grybauskaitė, daugiausia balsavo prieš arba susilaikė.
R.Beinortas: iki šiol mediena išvagiama, o nusipirkti negalima
„Lietuvos medienos“ vadovas NSGK išvadas vadina „idiotizmu“ ir paaiškina, kad sektorius per asociaciją atstovavo ir atstovaus savo interesams. Jis teigia, kad nestandartinėmis priemonėmis kovota su valstybinius miškus užvaldžiusia „mafija“.
„Asociacijų užduotis yra, be visų kitų dalykų, dar atstovauti savo narių – tame sektoriuje veikiančių įmonių – interesams. Atstovauti tiems interesams, rūpintis sektoriaus problemų sprendimu, tas problemas iškelti, siūlyti sprendimo būdus yra asociacijos tiesioginė užduotis. Ir aš, asociacijos direktorius, esu pasamdytas šitam darbui dirbti. Ir aš privalau turėt kontaktą ir su vykdomąja valdžia, ir su įstatymus leidžiančia valdžia, ir t .t. ir pan.“, – sako R.Beinortas.
Medienos perdirbėjai, anot jo, yra Lietuvos „karvė maitintoja“ ir joks kitas sektorius, išskyrus naftos perdirbimą, tiek neeksportuoja. Tačiau baldininkai iki šiol nesulaukė deramo dėmesio jiems skaudžioms problemoms. Jis tikina, kad iki šiol valstybinės medienos prekyboje klesti korupcija, todėl skaidriai medienos perdirbėjai įsigyti medienos negali.
„Kad skatintume investicijas į šį sektorių, jau daug metų reikia išspręsti įmonių apsirūpinimo medienos žaliava klausimą. Jis praktiškai nuo nepriklausomybės laikų yra neišspręstas. Yra susikūrusi ir iki šios dienos niekur nedingusi valstybinių miškų ir medienos spekuliantų klasterinė struktūra, ir valstybinių miškų valdymo reforma tam ir buvo daroma, kad suardytų šitą dalyką“, – sako R.Beinortas.
Lietuvos baldų pramonei, pasak jo, labai stinga „konstruktyvinės medžiagos, kuri žmonių kalba vadinama baldine plokšte“. Ir todėl buvo pasiūlytas projektas Mažeikiuose.
„Buvo pradėtos kalbos su Mažeikių savivaldybe, su Mažeikių meru apie tai, ir Mažeikiai, kaip ir bet koks regionas, turi savo atstovus, savo Seimo narius“, – sako R.Beinortas.
Jis nesigina, kad baldininkai buvo iškėlę sąlygą – Vyriausybė turi sutvarkyti žaliavos tiekimo klausimą.
„Čia ne kokia nors užgaida. Aš bandau įrodyti, kad ta veikla yra teisėta – ir aš tą dariau ir darysiu“, – sako R.Beinortas.
Anot jo, dabar Mažeikių projektas persikėlė į Klaipėdą, tačiau valstybei keliamos sąlygos tos pačios.
„Mes ir vėl Vyriausybėje iškėlėme šitą klausimą: arba bus pusės milijardo eurų investicija Lietuvoje, pati didžiausia, arba nebus, jei nesutvarkysite žaliavos klausimo. Tai Vyriausybė pasakė – sutvarkysime. Ir šiandien Vyriausybėje sudaryta darbo grupė, ji įpusėjo darbą, aš esu darbo grupės narys ir mes apie tai šnekame“, – sako R.Beinortas ir vadina įtarimus pritemptais.
R.Beinortas patikina, kad nuo 2005 m. atstovauja medienos pramonės interesams ir jiems atstovaus toliau.
„Kalbant apie 2015 metus, tai absoliučiai jokia paslaptis, ir čia nereikalingos jokios slaptos pažymos, kad pasakytume, jog viena iš sėkmingos veiklos sąlygų yra medienos klausimų sutvarkymas. Kad mediena, kuri užauginama valstybiniuose miškuose, neišvažiuotų iš Lietuvos. Kad mes nebūtume aborigenų valstybė, ir žaliavas panaudotume vystyti šalies medienos pramonei“, – sako R.Beinortas.
S.Paulauskas: vienas projektas skilo į keturis
Vakarų medienos grupės Stebėtojų tarybos pirmininkas S.Paulauskas, 15min paklaustas, ar darė įtaką politikams, tikino, kad buvo siekiama gerų tikslų ir siūlė kreiptis į asociaciją.
„Kokia įtaka – kokie pas mus politikai? Gal politikai -– lunatikai. Kokią galimą daryti įtaką, apie ką mes kalbame. Kam įtaka. Jie net nesugeba… iš Lietuvos išvežama beveik 2 milijonai žaliavos. Pridėtinė vertė, darbo vietos turi būti sukurtos Lietuvoje. Taip ir buvo pasiūlyta. Ir dabar bus padaryta, aš neturiu ką komentuoti“, – sako S.Paulauskas.
Jis aiškina, kad 2015-aisiais projektas neįvyko Mažeikiuose, tačiau dabar jis skilo į tris-keturis projektus.
„Mes investuojame Naujoje Akmenėje, „Freda“ investuoja Kaune, SBA kitose vietose, vokiečių gamintojas prie Vilniaus. Išskaidėme šį projektą, ir viskas. Jie patys nežino, su kuo kalbasi, sapnuojasi“, – sako S.Paulauskas.
Jis piktinasi, kad politikai nieko nedarė emigracijai mažinti, darbo vietoms kurti.
„Šiuo metu po valstybinių miškų reformos, kuri padaryta, šis tas įvykę, tai aš manau, kad bus normalūs aukcionai ir čia bus viskas gerai. Aukcionų būdu bus atiduoti tam tikri kiekiai. Kaip Miškų įstatymo pirmame straipsnyje numatyta, Lietuvoje nukertama mediena turi kurti didžiausią ekonominę ir socialinę naudą. Tai ir viskas. Ne eksportuoti ją – o perdirbti vietoje, kad jaustųsi socialinė nauda“, – sako S.Paulauskas.
Paaiškino, ką reikėtų tirti
„Lietuvos medienos“ vadovas teisėsaugai turi ir patarimą – tirti, kaip superkama mediena valstybiniuose miškuose ir kodėl jos negali nusipirkti medienos gamintojai.
„Medienos spekuliantai superka medieną valstybiniuose miškuose ir po to ta mediena spekuliuoja arba čia vidaus rinkoje, arba, dažniausiai, ją eksportuoja. Klausimas, kodėl jie sugeba laimėti aukcionus, o mes nesugebame – va čia ir yra neteisėta veikla. Kada įvykdyta valstybinių miškų reformą, tą reikalą kuravo 42 kunigaikščiai – urėdai. Ir mes matėm tuos pažeidimus, sakydavom miškininkams, eiguliams, girininkams – kodėl jūs tylit, kai matote, kad vagiama mediena. O jie sako, kad bijome prarasti darbą“, – sako R.Beinortas.
Jis aiškina, kad nors spekuliantai biržoje pasiūlo didesnę kainą, realiai jie už ją išsiveža gerokai daugiau medienos, nei nusipirko.
„Aš, pvz., aukcione už medieną siūlau 10 pinigų. Spekuliantas už medieną siūlo 15 pinigų ir tokiu būdu jis laimi aukcioną. Kada jis atvažiuoja pasiimti medienos, jis už 15 pinigų pasiima dvigubai daugiau medienos, nei turėtų. Ir jo kaina tuomet išeina jau ne 15, o 7 su puse pinigo. Čia yra Baudžiamasis kodeksas. Ir tokių schemų yra N+K“, – piktinasi asociacijos vadovas.
Kita schema – „spekuliantams“ pateikiama geresnės kokybės mediena.
„Kai atvažiuoja spekuliantai į mišką ir iš pažįstamo urėdo pasiima karbonadą, o už jį sumoka kaip už kokias nors skūras ar žarnas, kurios yra kelis kartus pigesnės, tai vat yra dar viena schema, kuri būdavo daroma“, – vaizdžiai iliustruoja R.Beinortas.
Anot jo, nelikus „kunigaikščių“, situacija gerėja – „visa laimė, kad įgyvendinta valstybinių miškų valdymo reforma“.
