Pavyzdžiui, jei Jonas turi sutartį su mobiliojo ryšio operatoriumi, interneto tiekėju ir yra įsigijęs televizorių išsimokėtinai, tai užfiksuota jo kredito istorijoje. Tad, jei Jonas norės dar pasiskolinti, tarkim, automobiliui, bankas, metęs akį į ilgą sąrašą paskolų ir paskolėlių, žinos, kaip šis vykdo įsipareigojimus.
Jeigu Jonas moka tvarkingai, o, atėmus įsipareigojimus, atlyginimo lieka geras gabalas, viskas puiku – Jonas paskolą gaus. Jei turi pradelstų mokėjimų ar skolų – tikėtina, kad paskolos negaus arba bankas lieps padengti įsiskolinimą.
Jeigu Jonas uždirba 500 eurų, per mėnesį tokioms įmokoms jis gali skirti 200 eurų. Pasiekiama riba – skolinimosi kranas užsukamas.
Arba yra ir kita išeitis. Bankas gali siūlyti prastesnes skolinimosi sąlygas, o tai reiškia didesnes palūkanas. Už skolą tiesiog teks mokės daugiau.
Tačiau gali būti ir taip, kad Jonas viską moka tvarkingai, nevėluoja, tačiau jam naujos paskolos nesuteikia. Kodėl? Ir vėl grįžtame apie išlaidų. Jeigu Jonas uždirba 500 eurų, per mėnesį tokioms įmokoms jis gali skirti 200 eurų. Pasiekiama riba – skolinimosi kranas užsukamas.
O kas yra kredito reitingas?
Jų yra įvairiausių. Aiškiausiai išreikšti – raidėmis. A ir B rodo palankiausias finansavimo sąlygas. C – tai vidutinis kreditavimas – kažką praeityje padarėte, bet dar nėra taip blogai. D – aukšta rizika jums skolinti. O E raidė žymi pavojų, skelbdama, kad asmuo yra tiesiog nekredituotinas.
Kaip išlipti iš šios pelkės? Ekspertai sako, kad žmonės, turėję finansinių problemų, per vieną dieną švarūs nebus. Vidutiniškai reikia dvejų trejų metų.
Vis dėlto galutinį sprendimą priima bankai, turintys atskiras reitingavimo sistemas. Pavyzdžiui, nuo 1 iki 10 ir didesnis skaičius gali reikšti geresnes sąlygas. Reitinguodami žmogų, bankai žvelgia į žmogaus pajamas, vaikų skaičių, sutuoktinio kredito istoriją ir daugelį kitų aspektų.
