2019 m. Lietuvoje įsteigta 12,7 tūkst. juridinių asmenų, skelbia Registrų centras. Tai yra 8 proc. daugiau nei 2018 m.
Daugiausia registruota uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) (5,9 tūkst.) ir mažųjų bendrijų (MB) (4,9 tūkst.).
Verslo ginčų advokatų kontoros „Jurex“ partneris Marius Tamošiūnas aiškina, kad naujų juridinių asmenų skaičiaus augimą labiausiai nulėmė besitęsiantis ekonomikos augimas.
„Lietuvos ekonomikos augimas 2019 m. pradžioje buvo bene sparčiausias per pastaruosius metus ir, nepaisant kiek mažesnio augimo vėlesniais ketvirčiais, tai lėmė ir gana spartų naujų verslų ir jiems vykdyti skirtų juridinių asmenų skaičiaus augimą“, – 15min teigė jis.
Žvelgiant į 15min žemiau pateiktą infografiką matyti, jog pastaraisiais metais Lietuvoje smunka UAB populiarumas, tačiau kyla MB.
Mažųjų bendrijų skaičiaus augimą Registrų centro atstovai sieja su šiai teisinei formai palankia mokestine aplinka, kuri skatina smulkiuosius verslininkus rinktis šią juridinę formą.
M.Tamošiūnas sako, kad MB yra viena populiariausių verslo organizavimo formų smulkiajam verslui, kuri, lyginant su UAB, pasižymi paprastesniu steigimu, mažiau formalizuota veikla ir lankstumu.
„Lankstumas yra bene svarbiausias MB privalumas, todėl visiškai nestebina tai, kad šia veiklos forma ypač noriai naudojasi smulkusis verslas, kuriam iš esmės ir buvo sukurta ši juridinio asmens forma“, – teigė ekspertas.
Lankstumas yra bene svarbiausias mažosios bendrijos privalumas, – mano M.Tamošiūnas.
Pasak jo, UAB populiarumo mažėjimą paaiškina ženklus MB populiarumo augimas, nes šios dvi verslo organizavimo formos yra tarpusavyje konkuruojančios.
UAB lyginant su MB, pastaroji yra pranašesnė, nes nėra minimalaus privalomo kapitalo, kai UAB jis siekia 2,5 tūkst. eurų.
Viena 15min kalbinta mergina teigė, kad dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau jį perkvalifikavo (nes reikėjo dalyvauti viešajame pirkime) į MB būtent dėl to, jog MB nereikėjo įstatinio kapitalo.
Toliau M.Tamošiūnas vardijo MB pranašumus: paprastesnė pelno skirstymo tvarka, taip pat MB narys turi teisę „avansu“ pasiimti dalį bendrijos pelno asmeniniams poreikiams, o su bendrijos vadovu net nebūtina darbo sutartis, kuri privaloma UAB atveju.
„Žinoma, MB turi ir trūkumų, pavyzdžiui, jos steigėjais ir nariais gali būti tik fiziniai asmenys, o tai riboja galimybes vystant verslą pritraukti investuotojų – juridinių asmenų. Mažoji bendrija negali turėti daugiau nei 10 narių, o tai vėlgi apriboja verslo plėtros galimybes“, – aiškino M.Tamošiūnas.
Jis apibendrina, kad universaliausia ir tinkamiausia forma vidutiniam verslui buvo ir išlieka UAB. MB tinkamiausia forma smulkiam, ypač šeimos, verslui dėl savo lankstumo.
Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje veikė 105,1 tūkst. bendrovių, o 2020 m. – 107,4 tūkst. bendrovių.
Didžioji dalis jų (24,7 tūkst.) užsiima didmenine ir mažmenine prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu.
