Vilniuje ir Kaune, kur turguose prekiavo daugiausia žmonių, ir tuščių prekystalių dabar liko daugiausia, penktadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.
Nuo gegužės kasos aparatus įsigijo ir užregistravo keli tūkstančiai žmonių visoje Lietuvoje, bet ne vienu tūkstančiu sumažėjo tų, kurie pasitraukė iš savo darbo vietų, nebeįsigijo naujų verslo liudijimų prekybai turgavietėse.
Vilniaus Kalvarijų turgaus administracijos direktorė Genovaitė Meilūnienė informavo, kad rūkytų gaminių paviljone iš buvusių 94 prekeivių dirbti liko 62, žalios mėsos paviljone iš 61 darbuotojo dirba tik 38, o kioskų, prekiaujančių maisto produktais, sumažėjo perpus – nuo 41 iki 18.
Vilniaus Halės turgų valdančios įmonės „Tugva“ direktoriaus pavaduotojas Leonas Jucys sako, kad rūkytų gaminių, skerdienos skyriuje prekeivių sumažėjo 30 proc.
Prekybos miestelio „Urmas“, kuriame įsikūręs Centrinis Kauno turgus, anot rinkodaros vadovo Jono Plento, praradimai – iki 10 proc. žmonių. „Vis dažniau girdėti skundų, kad kasos aparatai trukdo darbui, o ne padeda“, – dėsto jis.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, nuo gegužės Lietuvoje užregistruoti 3,868 tūkst. nauji kasos aparatai, birželio pradžioje kasos aparatų Lietuvoje buvo 3,235 tūkst. Nuo pavasario prašymų kompensacijai už kasos aparatų įsigijimą gauti Vilniuje pateikta 498, o visoje Lietuvoje – 3,149 tūkst.
Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 metų liepos duomenimis, verslo liudijimus, leidžiančius prekiauti kioskuose ir turgavietėse (dalis jų apima ir išnešiojamąja ir išvežiojamąją prekybą), tuo metu buvo įsigiję 9,122 tūkst. gyventojų. Šiemet liepą tokius verslo liudijimus turėjo 9 proc. mažiau gyventojų – 8,335 tūkstančiai.
