Globėju paskirtas sutuoktinis
Gyčio mamai šiemet sukako 80 metų. Pastaraisiais metais jos sveikata vis prastėjo, o kai moteris tapo visiškai neveiksni, nesigaudanti aplinkoje ir nieko negalinti padaryti savarankiškai, šeima kreipėsi į teismą dėl moteris pripažinimo neveiksnia.
„Mūsų istorija yra labai paprasta. Mama serga demencija ir kai taip nutinka – visi imasi tos pačios procedūros. Reikia kreiptis į teismą tam, kad žmogus būtų pripažintas neveiksniu. Taip ir padarėme. Mamos sveikata tikrai prasta – ji negali apsitarnauti, pasirūpinti savo higiena, nebekalba, nebeatpažįsta artimųjų.
Teismo sprendimu ji buvo pripažinta neveiksnia, o jos globėju paskirtas tėtis. Jis – metais vyresnis, tačiau sveikata nesiskundžia, vairuoja automobilį, yra savarankiškas ir gali pasirūpinti mama“, – kalbėjo Gytis.
Teismas nutartyje įvardijo, kokiose srityse yra globėjo atsakomybė. Pasak Gyčio, paprastai tai yra standartiniai teismo sprendimai, kurie priimami tokiose bylose – jokių naujų teismo praktikų nėra: „Žinoma, prieš teismo posėdį yra tam tikros procedūros, dalykai, ką reikia padaryti – surinkti nemažai dokumentų iš įvairių institucijų. Tą tėtis ir padarė.“
Teismo nutartį globėjas gavo šiemet pavasarį. Nutartyje parašyta, kad jo, kaip globėjo teisė yra ir žmonos asmeninių pajamų bei išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, maistu, komunalinėmis išlaidomis – taip, kaip nurodoma Lietuvos respublikos mokėjimų įstatymo penktajame straipsnyje.
„Yra tik vienas apribojimas – tėtis be atskiro teismo sprendimo negali vykdyti didesnių nei 1,5 tūkst. eurų vienkartinių sandorių mamos lėšomis. Pavyzdžiui, pirkti mašiną, kitą turtą ir panašiai“, – sakė Gytis.
Bankai pasielgė skirtingai
Gyčio mama sąskaitas turėjo dvejuose bankuose – Šiaulių bake ir SEB. Pirmajame – pinigai, skirti „juodai dienai“, antroji SEB banke buvo aktyvi, naudojama sąskaita. Joje sukaupta ir dalis santaupų – apie dešimt tūkstančių eurų.
„Su teismo sprendimu visų pirma mes kreipėmės į Šiaulių banką. Nuvykome paskirtu laiku, padavėme nutartį. Banko specialistai pasidarė jos kopiją, paprašė luktelėti ir maždaug po pusvalandžio tėtis gavo elektroninius prisijungimo būdus prie mamos sąskaitos.
Netrukus išgirdome, kad mamos banko sąskaita ir joje esančiais pinigais tėtis naudotis negali.
Banko darbuotojai tik įspėjo: atkreipkite dėmesį, kas parašyta nutartyje. Visiems sandoriams virš 1,5 tūkst. eurų reikia turėti teismo sprendimą. Dar pažymėjo, kad bankas to negali kontroliuoti, nes teismo sprendimo vykdymas yra mūsų atsakomybė“, – pasakojo Gytis.
Kitą dieną Gytis kartu su tėčiu nuvyko į SEB banką ir tikėjosi tokios pačios procedūros. Tačiau taip nenutiko: „Padavėme teismo sprendimą ir laukėme atsakymo. Netrukus išgirdome, kad mamos banko sąskaita ir joje esančiais pinigais tėtis naudotis negali. Kaip? Tas pats teismo sprendimas, tie patys įstatymai, tik skirtingi bankai. Ir viskas – priešingai. Kai nuėjome į banką – visų pirma jie užblokavo elektroninę bankininkystę, anuliavo debetinę kortelę.
Tai buvo ta sąskaita, prie kurios priskirta banko kortelė, joje esančius pinigus mama su tėčiu naudodavo kasdienėms išlaidoms. Kitaip tariant, tai šeimos pinigai.
Pasirodė, kad bankas atsisako vykdyti teismo sprendimą. Sunku suvokti, kad taip gali būti, kad bankas yra aukščiau teismo. Jie aiškina, kad negali leisti naudotis mamos sąskaita, nes tai prieštarauja įstatymams.“
