„Kauno energija“, kuri šilumą perka iš Kauno termofikacinės elektrinės (KTE), spalį gamintojams nebuvo pervedusi 6 mln. litų. Skaičiuojama, kad jau lapkričio pabaigoje „Kauno energija“ KTE bus skolinga 23 mln. litų.
„Šilumos pirkimo ir pardavimo sutartyje nurodoma, kad už uždelstą apmokėjimo dieną pirkėjas moka pardavėjui delspinigius, o jei delsimas trunka ilgiau kaip 15 dienų, KTE turi teisę apriboti arba nutraukti šilumos tiekimą“, – pabrėžė „Kauno energijos“ generalinis direktorius Rimantas Bakas miesto savivaldybės administracijai adresuotame laiške.
Anot R.Bako, dėl daugiau nei 70 mln. litų vartotojų skolų susidarė kritinė situacija – įmonė nebeturi iš ko apmokėti KTE, bendrovės „Lietuvos dujos“, kitų rangovų pateiktų sąskaitų, atsiskaityti su bankais. Trūksta pinigų darbuotojų atlyginimams.
„Kauno energijos“ vadovas tvirtino, kad įmonė patiria didelių finansinių nuostolių, mokėdama palūkanas už paskolas, kurios buvo paimtos norint padengti Kauno miesto savivaldybės skolas.
KTE vadovas Antanas Pranculis neslėpė, kad laiku pajamų negaunanti KTE, kaip ir „Kauno energija“, apyvartinių lėšų priversta skolintis iš bankų.
„Delspinigius „Kauno energijai“ skaičiuojame. Visa tai turi neabejotiną įtaką galutinei šilumos kainai“, – sakė A.Pranculis.
Kauno meras Andrius Kupčinskas žadėjo, kad su „Kauno energija“ bus iš dalies atsiskaityta iki metų pabaigos. Netrukus savivaldybės sąskaitą turėtų pasiekti 10 mln. litų, valstybės skirtų kompensacijoms už šilumą bei karštą vandenį.
„Laukėme, kol pinigus gausime iš valstybės. Dar keletą milijonų tikimės „Kauno energijai“ pervesti metų pabaigoje, kai paaiškės, kiek lėšų šįmet pavyko sutaupyti“, – aiškino A.Kupčinskas.
