Iki šiol 40 ha ploto Kauno LEZ teritorijoje verslas jau investavo beveik 210 mln. litų, sukūrė apie 600 darbo vietų. Kauno LEZ vykdančios veiklą įmonės planuoja investuoti dar 980 mln. litų, sukurti 740 darbo vietų.
„Kauno LEZ kuriantis vis daugiau bendrovių, reikalinga papildoma infrastruktūra, kuri atveria daugiau galimybių tiek esamų, tiek potencialių investuotojų verslo plėtrai. Užtikrindami tinkamas sąlygas, skatiname verslą realizuoti savo planus“, – sako Vytas Petružis, Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius.
Pasak V. Petružio, atsigaunant pasaulio ekonomikai investuoti nusprendusios kompanijos ieško galimybių plėtrą įgyvendinti minimaliomis laiko ir finansų sąnaudomis. Verslas investicinio projekto įgyvendinimui renkasi vietą, kurioje galėtų plyno lauko statybas pradėti greičiau, susidurti su mažesnėmis rizikomis ir taip pasiekti didesnį pelningumą.
Kauno LEZ yra orientuotas į investuoti besiruošiantį verslą – tai logistikos, investicijų ir verslo plėtros centrai. Būtent todėl ūkinei, komercinei ir finansinei veiklai skirtoje teritorijoje turi būti iš anksto suformuoti sklypai, atvestas vandentiekis, elektros pastotės, dujotiekis, nutekamieji vandenys. Taip pat svarbu teikti kompleksines su įsikūrimu ir tolimesne veikla susijusias paslaugas, sudaryti išskirtines mokestines sąlygas.
„Kauno LEZ pateisina lūkesčius – į Kauno rajoną tokiu būdu ateina solidžios kompanijos. Neabejoju, kad naujų investuotojų pritrauks ir oro parkas, netolimoje ateityje susiesiantis Kauno LEZ ir oro uosto teritorijas. Vėlesniame etape, iš Palemono į LEZ nutiesus geležinkelio atšaką, turėsime unikalų verslo traukos centrą Rytų ir Vidurio Europoje“, – sako Valerijus Makūnas, Kauno rajono meras, Kauno regiono plėtros tarybos pirmininkas.
Atsižvelgiant į investuotojų poreikius, Kauno LEZ logistikos ir gamybos zonoje bus suformuota įvairesnių dydžių sklypų. Siekiant padidinti pralaidumą dėl didėjančių logistikos, sandėliavimo srautų, Kauno LEZ teritorijoje tiesiama 2,4 km gatvių, taip pat įrenginėjama vandens tiekimo, nuotekų tinklai.
Plėtojama ir oro parko teritorija, kuri ribojasi su Kauno oro uostu – joje planuojama kurdinti su oro industrija susijusias, logistikos, gamybos įmones, kurių veiklai reikalingi dideli plotai. Tiesiama 1,9 km kelių, įrengiama kita reikalinga infrastruktūra. Netrukus turėtų atsirasti vairavimo takas ir peronas lėktuvams, siekiant sujungti oro uosto ir LEZ teritorijas.
„Siekiame, kad Kauno regionas taptų vis stipresniu verslo traukos centru, o čia veikiančios įmonės svariai prisidėtų kuriant gerovę šalyje. Jau dabar Kauno apskrityje sukuriama maždaug 20 proc. šalies BVP – tikime, kad ši dalis ateityje tik didės. Šiandien itin svarbu, kad būtų kuriamos naujos darbo vietos, o į mūsų kraštą ateinantys verslininkai jaustųsi socialiai atsakingi“, – sako V. Makūnas.
