Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) šią savaitę paskelbė rangovo konkursą.
„Yra teritorija ir tam, kad naudotume ją uosto krovai, yra įrengiama aikštelė: atliekami išlyginamieji žemės darbai, tada klojama speciali danga, kuri atlaikytų didelius svorius uosto krovos darbams“, – BNS sakė VVKD vadovas Vladimiras Vinokurovas.
Pasak jo, prieš metus Marvelės uoste pradėjus reguliarią laivybą ir išaugus poreikiui buvusi teritorija išnaudota.
„Pirmu etapu buvo suformuota labai nedidelė dalis, mintis buvo tokia, kad plėsti uosto teritoriją pagal poreikį (...). Buvo nuspręsta tęsti plėtrą – dar vieną hektarą iš visų 15-os dar reikėtų pridėti, kad netrūktų vietos dabartiniams darbams“, – kalbėjo V. Vinokurovas.
Jo teigimu, šiame etape numatyta įrengti papildomą 1 ha ploto krantinės aikštelę, tikimasi, kad darbai kainuos apie 1 mln. eurų. Visi reikalingi uostui įrenginiai jau nupirkti ir veikia, tereikia aikštelės, kurioje būtų galima juos pastatyti.
Pernai rugpjūtį VVKD skelbė, kad 200 metrų ilgio prieplaukos plėtra yra vienas strateginių tikslų Lietuvos bendrajame plane.
Marvelės gyventojai piktinasi, rengia protestus
Marvelės gyventojai dėl prieplaukos plėtros gegužės pabaigoje surengė protesto akciją, kur ragino atsižvelgti į jų nuomonę ir ieškoti alternatyvių sprendimų.
„Ten buvo toks ramus rajonas (Marvelė – BNS) ir ten dabar iš to miegamo rajono daro pramoninį (...). Sandėlių firmos atsidarė ir šiaip komerciniai plotai plečiasi“, – penktadienį BNS sakė Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos vadovė ir Marvelės gyventoja Dalia Jakutavičė.
Jos teigimu, uoste taip pat planuojama iki trejų metų saugoti surinktas metalo ir kitas atliekas, kurios patvinus upei gali pasklisti tolyn ir kelti pavojų gyventojams.
Bendruomenės teigimu prieplaukos plėtra gali daryti žalą aplinkai ir Nemuno ekosistemai, kelti didesnį triukšmą ir oro taršą, turėti įtakos transporto kamščiams, padidinti sunkvežimių srautą bei pabloginti bendrą gyvenimo kokybę.
Savo ruožtu Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas teigė, kad detalieji planai su Marvelės pramoninėmis teritorijomis buvo patvirtinti jau daugiau nei prieš 15 metų.
„Lietuvoje mes turime tokią situaciją, kuomet gyventojai nesitikėdami, kad veikla vyks iš tikrųjų (...), prisipirko sklypų, prisistatė namų, nors jau buvo visiškai aišku, kam ta teritorija numatyta“, – BNS sakė V. Vinokurovas.
„Kalbos apie tai, kad jis gali būti kažkur iškeltas ar panašiai, net negali būti (...). Gyventojams turbūt tiesiog reikia susitaikyti su tuo“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, Marvelėje nebus kraunamos jokios atliekos – kraunamas metalo laužas yra švarus, o atliekomis jis vadinamas tik dokumentuose. Uoste kraunami tik grūdai, medžio skiedros, granitas, metalo gaminiai ir trąšos.
„(Uosto – BNS) teritorijoje yra kraunamos tik labai svarbios, švarios ir tvarkingos žaliavos bei eksporto ir importo medžiagos. Apie sąvartynus ten net kalbos negali būti“, – teigė V. Vinokurovas.
Pasak jo, uostas Marvelės teritorijoje buvo numatytas laivybai trukdant Aleksoto tiltui, kuris dėl savo aukščio riboja laivų eismą.
