Naujausios „Luminor investicijų valdymo“ užsakymu atliktos apklausos duomenys rodo, kad tik 3 iš 10-ies Lietuvos gyventojų, kaupiančių pensijai antroje pakopoje, jaučiasi gerai suprantantys, kaip veikia šios pakopos pensijų fondai.
„Į antrąją pensijų pakopą investuoja daugiau žmonių, nei yra suprantančių, kaip ji veikia, – pastebi L.Načajienė. – Domėtis savo finansais yra būtina, tačiau viešojoje erdvėje dažnai trūksta aiškiai pateiktos informacijos.“
Įdomu ir tai, kad geriausiai pensijų kaupimo sistemą išmano investuojantys į abi pakopas – 38 proc. Pusė kaupiančių abiejose pakopose vidutiniškai supranta, kaip veikia antra pakopa, o 12 proc. – nesupranta iš viso.
Vis dėlto, nedžiugina tai, kad net penktadalis kaupiančiųjų tik antroje pensijų pakopoje visai nesupranta, kaip šie fondai veikia, sako ekspertė, nors jų principas iš tiesų yra visai paprastas.
Kas ir kiek moka į antros pakopos pensijų fondą?
Norintiems užsitikrinti finansinę gerovę brandžiame amžiuje, verta išmanyti, kaip iš tiesų kaupiami ir įdarbinami mūsų pinigai, pažymi L.Načajienė.
„Kaupiantiems antroje pakopoje įmokos į fondą yra skaičiuojamos nuo asmens pajamų. Įprastai į pensijų kaupimą žmogus įtraukiamas automatiškai, kai po 18-ojo gimtadienio ima dirbti samdomą darbą arba vykdyti savarankišką veiklą Lietuvoje. Nuo to laiko į pensijų fondą 3 proc. dydžio įmokas nuo gaunamo atlyginimo perveda darbdavys, o valstybė iš savo biudžeto papildomai prisideda skatinamąja įmoka, kuri siekia 1,5 proc. užpraeitų metų Lietuvos vidutinio darbo užmokesčio (VDU)“, – paaiškina ekspertė.
Kitaip tariant, jei žmogus uždirba 1 000 eurų per mėnesį (neatskaičius mokesčių), jo pensijų kaupimo įmoka sieks 30 eurų, o prie jos papildomai prisidėjus valstybei, iš viso susidarys 57,04 eurų per mėnesį suma.
Pagal dabartinį įstatymą, asmuo, nusprendęs dalyvauti antroje pakopoje, tol, kol gauna darbo užmokestį, įmokų nutraukti negali. Tačiau jame taip pat numatyta, kad prireikus asmuo per visą kaupimo laikotarpį gali pasiimti iki 12 mėn. „atostogas“ nuo įmokų mokėjimo.
Kur investuojami įmokėti pinigai?
Pensijų fonde sukauptus pinigus profesionalūs investicijų valdytojai investuoja į įvairius vertybinius popierius – investicinius fondus, ETF, įmonių akcijas, obligacijas ir pan. Pensijų fondų valdytojus prižiūri Lietuvos bankas.
„Vienas pensijų fondas investuoja į nuo vos kelių iki daugiau nei 50 skirtingų finansinių priemonių. Jų vertė, žvelgiant trumpuoju laikotarpiu, gali ir kilti, ir kristi. Visų pensijų fondų investicinės grąžos dydis priklauso nuo pokyčių finansų rinkose, kurioms įtakos turi tokie veiksniai kaip ekonomikos augimas, centrinių bankų veiksmai, investuotojų rizikos „apetitas“ ir daugybė kitų“, – pažymi ekspertė.
Vis dėlto istoriniai pavyzdžiai rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje, nepaisant laikinų nuosmukių, ekonomika yra linkusi augti, tad pensijų fondo dalyvis, ypač jeigu kaupia daug metų, gali uždirbti reikšmingą grąžą.
Pensijų fondų strategija
Tam, kad antros pakopos pensijų fondų dalyviai gautų kuo įmanoma didesnę grąžą, o vėliau – ją išlaikytų, fondai yra suskirstyti pagal asmens amžių. Priklausomai nuo asmens gimimo datos, jis yra paskiriamas į rizikingesnį ar mažiau rizikingą fondą.
„Iki maždaug 50-ies metų amžiaus žmonės kaupia fonduose, kuriuose lėšos yra investuojamos laikantis rizikingesnės strategijos, taip siekiant išnaudoti pilną investicijų potencialą. Po to, rizikingesnių priemonių dalis palaipsniui mažinama ir kelerius metus iki pensijos didžioji dalis lėšų investuojama į mažiau rizikingas priemones, pavyzdžiui, obligacijas. Tokiu būdu siekiama išlaikyti jau sukauptų pinigų vertę“, – paaiškina ekspertė.
Pasak L.Načajienės, šiuo perėjimu rūpinasi pensijų fondų valdytojai – pačiam kaupiančiajam nieko daryti nereikia.
Kodėl verta kaupti antroje pakopoje?
„Kaupdami antroje pensijų pakopoje, tikėtina, senatvėje gausite išmokas, sieksiančias maždaug 50 proc. prieš pensiją gautų pajamų. Priešingu atveju, kaupdami vien tik pirmoje (Sodros mokama pensija), gausite vos 30–40 proc.“, – sako ekspertė.
Taip pat L.Načajienė primena, kad antroje pakopoje sukaupti pinigai gali būti paveldimi. Taip nutinka, jei asmuo miršta nesulaukęs pensinio amžiaus arba, jei pensija išmokama periodiškai, nesulaukus išmokų laikotarpio pabaigos.
