„Sodros“ mokamos pensijos perspektyvos piešiamos niūriomis spalvomis dėl demografinių tendencijų – Vyriausybė dar pristatydama reformą pripažino, kad po kelių dešimtmečių gyventojai gaus vis mažėjančias pensijas, lyginant su buvusiu atlyginimu.
Šiuo metu senatvės pensija sudaro apie 43 proc. atlyginimo, ateityje be kaupimo žadami 34 proc. – tai reikštų 240 eurų nuo vidutinio atlygio, dabartine pinigų verte.
Valdantieji metė „gelbėjimosi ratą“ ir visus jaunesnius nei 40 metų automatiškai įtrauks į antrąją pakopą, kuri pertvarkoma iš esmės.
Nuo atlyginimų bus atskaitomi 4 procentai (dabartine verte „ant popieriaus“), tačiau ko už tai galima tikėtis, ar verta dalyvauti?
15min parengė skaičiuoklę, kurioje kiekvienas teoriškai gali įsivertinti savo pensiją iš II pakopos.
Tiksliai į šį klausimą neatsakys niekas – pensiją lems itin daug veiksnių, kurie nuo mūsų nepriklauso: kokia bus investicijų grąža, kokia infliacija, kaip keisis atlyginimai, ar nebus rimtų finansinių sukrėtimų, kokia bus anuitetų išmokėjimo tvarka ir pan. O rizika tenka patiems fondų dalyviams.
Ko gali tikėtis „vidutinis žmogus“
Pensijų anuitetas – tai iki gyvenimo pabaigos kas mėnesį mokama pensijos išmoka, už įneštą pinigų sumą iš pensijų fondo.
Karjerą dar tik pradedantis 20 metų asmuo, kuris, tarkim, visą gyvenimą dirbs už vidutinę algą Lietuvoje, pensijoje galėtų tikėtis maždaug 163 dabartinių eurų atitinkančios pensijos iš antros pakopos, rodo 15min skaičiuoklė.
Tai būtų priedas prie „Sodros“ mokamos vidutinės senatvės pensijos – dabar ji, sukaupus būtinąjį stažą, siektų apie 330 eurų, o turint ilgesnį stažą – dar kiek ūgteltų. Tad iš viso pensija priartėtų prie 500 eurų ribos, jei „Sodros“ pensija nemažėtų, o skaičiuoklės prielaidos išsipildytų.
Tačiau papildoma pensija turi kainą – kas mėnesį iš atlyginimo būtų atskaitoma 35 eurų suma. Dar 16,4 euro pridėtų valstybė kaip paskatą – šie pinigai yra, žinoma, iš biudžeto.
Nors pensijų fonde sukaupta suma per 45 metus dabartiniais pinigais pasiektų kone 45 tūkstančius eurų, mėnesinė anuiteto išmoka senatvėje tesudarytų 163 eurus. Tą lemia tai, kad tikėtina žmogaus gyvenimo trukmė, sulaukus pensijos, yra 23 metai. Ši trukmė gali netgi ir dar padidėti, tobulėjant medicinai.
Anuiteto išmoką taip pat gali lemti modelis, kaip ją apskaičiuos valstybinis anuitetų tiekėjas – ar pinigus investuos, kaip dalintųsi pelnu.
15min skaičuoklė visą sukauptą sumą padalijo tikėtinai gyvenimo trukmei – tai reikštų jokio pelno ir potencialių sąnaudų anuiteto tiekėjui, kuomet pinigai „guli“, tačiau neįvertinama ir galimybė pinigus investuoti.
Žinoma, žmogus galėtų pasirinkti nesudaryti anuiteto sutarties ir palikti pinigus gulėti fonde – tokiu atveju jie liktų paveldėtojams.
Žmogus taip pat gali atidėti anuiteto sutarties sudarymą – tokiu atveju suma pensijų fonde dar kiek paaugtų, kol būtų sudaroma anuiteto sutartis, o išmoka būtų didesnė.
Vyresni dalyviai gali tikėtis tik mažesnių išmokų. Pavyzdžiui, 40 metų asmuo, pasirinkęs likti naujoje kaupimo sistemoje, gali tikėtis iki pensijos sukaupti maždaug 80 eurų papildomą pensiją, kas mėnesį iš atlyginimo skirdamas tuos pačius 35 eurus.
Prielaidos lemia didžiulius skirtumus
Tokia pensija eiliniam Vardeniui Pavardeniui apskaičiuota darant prielaidą, kad investicijos fonde kasmet paaugs 2 realiais procentais – po infliacijos.
Tačiau taip gali ir nebūti. Jei fondo vertė neaugtų, ar kristų, anuiteto išmoka gali tesudaryti ir apie 70 eurų. O jei augtų daugiau, tarkime, 5 procentais per metus, išmoka pasiektų stulbinančius 380 eurų per mėnesį – tai jau būtų daugiau nei senatvės pensija „Sodroje“.
Investavimas yra rizika, kurią prisiims kiekvienas pensijų fondų dalyvis.
Tad nuo naujųjų metų tenka kiekvienam pasirinkti: ar nieko nekeisti ir dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje laukiant sotesnės senatvės, ar teikti prašymą kaupimą nutraukti kas trejus metus ir pasilikti garantuotus 35 eurus kišenėje per mėnesį.
15min skaičiuoklė leidžia pasirinkti, kokios realios grąžos (atmetus infliaciją) tikimasi iki pensijos – galima įvertinti, kaip pensiją paveiktų tiek teigiama, tiek ir neigiama grąža.
Kokios investicijų grąžos iš tiesų galiu tikėtis?
Visi į II pakopą įtraukti dalyviai automatiškai tampa investuotojais – jų pensija priklausys nuo rizikingos akcijų rinkos, kol jie jauni, ir nuo saugesnės obligacijų rinkos – kai jie vyresni.
Skaičiuoklė pademonstruoja, kokią didelę įtaką kaupiamai pensijai turės investicijų grąža. Kokios grąžos galima tikėtis, rodo ir praeitis.
Šiuo metu Lietuvoje veikiantys pensijų fondai pernelyg nedžiugino – per pastarąjį dešimtmetį teuždirbo vidutinius 3,62 proc. per metus dar prieš infliaciją. O vidutinė metinė infliacija Lietuvoje per dešimtmetį siekė 22,14 proc., arba vidutiniškai po 2,86 procento per metus.
Tad šiuo metu veikiantys fondai parūpino mažesnę nei 1 procento realią grąžą.
Iš tiesų, po reformos pensininkai galėtų tikėtis kiek didesnės grąžos. Visų pirma, perėjus prie gyvenimo ciklo koncepcijos, visi jauni dalyviai pirmiausia investuos į akcijas, kurių grąža vidutiniškai didesnė. Ir šiuo metu veikiantys akcijų fondai uždirbo 5,87 proc. metinę grąžą, kai obligacijų – 2,9 proc. (prieš infliaciją).
Kita dalis, iš kur galima tikėtis papildomo pusės procento realios grąžos – tai mažinamas pensijų fondų valdytojų apetitas pelnui. Pagal priimtą Pensijų kaupimo įstatymą, pensijų fondų atskaitymai nuo turto turės sumažėti dvigubai – nuo dabartinio 1 procento iki 0,5 proc.
Jei niekas nesikeistų, tikėtis 2 proc. realios grąžos būtų pagrįsta.
Žinoma, dažnai pensijų kaupimo bendrovės argumentuoja, kad akcijos ilguoju laikotarpiu brangsta ir 8, ir 10 proc. per metus. Iš tiesų, Lietuvoje iki šiol geriausias rezultatą pademonstravo fondas „INVL Extremo II“, per dešimtmetį „išspaudęs“ net po 8,06 proc., arba net 5 proc. realią grąžą.
Tačiau analogiškas SEB pensijų fondas „tesukrapštė“ daugiau nei perpus mažesnę grąžą.
Be to, senstantys pensijų fondų dalyviai bus automatiškai apsaugomi nuo akcijų rizikos – jų pasirinktas fondas automatiškai mažins riziką senstant visiems dalyviams, tuomet didesnės grąžos nebebus galima tikėtis. Tačiau tai veiks kaip apsauga nuo galimų sukrėtimų finansų rinkose.
Akcijų rinkos itin smarkiai svyruoja trumpuoju laikotarpiu – būta laikotarpių, kai investuotojai pusės lėšų netenka per vienerius metus, tačiau po to akcijų kainos atsitiesia kitais metais.
Iki šiol vidutiniškai akcijų rinkos pasaulyje per 50 metų demonstravo apie 8 proc. vidutinę grąžą, o JAV akcijų indeksas „S&P 500“ – apie 10 proc. Niekas negali garantuoti, kad sukrėtimų nebus ir ateityje.
Anuitetą „grauš“ infliacija
Priešingai nei „Sodros“ pensiją, kuri yra indeksuojama ir išlaikys pastovų perkamąjį lygį, standartinį anuitetą nuo pat pirmųjų metų pradės graužti infliacija. Jei kainų augimas bus toks, kaip iki šiol, apie 2,9 procento, 100 eurų išmoka, sulaukus 65 metų, po dešimtmečio nuvertėtų maždaug iki 74,8 eurų perkamosios galios.
Dar po 10 metų – iš viso po 20 metų – pradiniai 100 eurų jau tebūtų verti 56 eurų.
Tad gyventojai gyvenimo pabaigos link turėtų vis mažesnę perkamąją galią.
Žinoma, kuomet anuiteto tiekėjas bus valstybinis, dalį anuiteto vertės kritimo gali kompensuoti pelno dalijimosi schemos, tačiau kol kas nėra aišku, kaip sistema veiks.
Gyventojai pagal įstatymą turi teisę 60 tūkstančių eurų viršijančią sukauptą sumą gauti kaip vienkartinę išmoką. 15min skaičiuoklėje anuiteto išmokai paskaičiuojama visa sukaupta suma.
Skaičiuoklės prielaidos
-
Skaičiuoklė pateikiami dydžiai – tik orientaciniai. Skaičiavimus lemia pasirinktos prielaidos, įvesti duomenys, kurie ateityje gali reikšmingai keistis.
-
Skaičiuoklė nevertina galimų atlyginimų pokyčių – atlyginimai gali ir didėti ir mažėti, asmuo tam tikrą laiką gali būti be darbo. Skaičiuoklėje daroma prielaida, kad atlyginimas visą laikotarpį iki pensijos bus stabilus ir augs tiek, kiek infliacija.
-
Anuiteto išmoka apskaičiuota visą sukauptą sumą padalinus per mėnesį likusiai tikėtinai gyvenimo trukmei. Gaunamą anuitetą ateityje veiks infliacija – išmokama pinigų vertė palaipsniui mažės. Anuitetas apskaičiuojamas visai sukauptai sumai, tačiau 10 tūkst. eurų nesiekianti suma bus išmokama vienkartine ar periodinėmis išmokomis.
-
Investavimo rizika teks patiems pensijų fondų dalyviams. Finansinio turto vertė gali ir augti, ir mažėti, pensijų fondų dalyviai gali atgauti mažiau, nei investavo. Nėra jokių garantijų – praeities rezultatai nelems pensijų fondų pelningumo ateityje.
-
Naujiems pensijų fondų dalyviams ar tiems, kurie iki šiol papildomai į fondus neprisidėjo, 3 proc. atlyginimo įmoka bus pritaikyta neiškart – per penkerius metus palaipsniui. 15min skaičiuoklėje iškart taikomas 3 proc. tarifas nuo pirmųjų metų.
-
Ši publikacija nėra reklama, ji parengta remiantis pagrįstais šaltiniais, tačiau 15min nėra atsakinga už galimus informacijos netikslumus ar sprendimus, priimtus vadovaujantis šia informacija.
