„Matome tendenciją, kad kazino rinka traukiasi kartu su besitraukiančia pramogų rinka. Pramogautojai išlaidauja mažiau, todėl kai kurie kazino priversti uždaryti duris, – sakė Saulius Petravičius, Lietuvos lošimo operatorių asociacijos (LLOA) prezidentas. – Metų pradžioje kai kurie politikai dar bandė kalbėti apie neva agresyvios kazino plėtros pažabojimą, bet dabar matome, kad nebėra ko žaboti ir be politikų pastangų kiekvieną mėnesį uždaroma vidutiniškai po kazino“, – kalbėjo jis.
Priešinga situacija susiklostė B kategorijos automatų salonų segmente, kurį, S.Petravičiaus teigimu, maitina socialiai pažeidžiama visuomenės dalis. „Į automatų salonus žmonės eina ne pramogų, bet greitų pinigų, tikėdamiesi ten rasti savo ekonominių problemų sprendimą. Kitaip negalime paaiškinti, kodėl per krizę automatų salonų verslas yra tapęs vienas stabiliausių“, – sakė S.Petravičius.
VLPK duomenimis, per pirmąjį 2009-ųjų pusmetį B kategorijos automatų, kurie statomi tik automatų salonuose, pasiūla sumažėjo vos 0,9 proc. (nuo 2505 iki 2482). Tuo tarpu kazino naudojamų lošimo įrenginių – lošimo stalų ir A kategorijos automatų – pasiūla sumažėjo atitinkamai 24 proc. (nuo 174 iki 132 stalų) ir 22 proc. (nuo 995 iki 774 A kategorijos automatų).
„Dalies įrenginių buvo atsisakoma ir dėl to, kad nuo sausio 1 dienos buvo pradėti taikyti didesni mokesčiai. Tai natūrali Seimo sprendimo pasekmė, apie tai buvome perspėję viešai“, – sakė S.Petravičius. Tvirtindamas šių metų valstybės biudžetą Seimas nuo 600 iki 800 Lt padidino fiksuotą mėnesinį mokestį už kiekvieną A kategorijos automatą – nuo 4 iki 6 tūkst. Lt – už lošimo stalus ir nuo 200 iki 300 Lt – už B kategorijos automatą.
LLOA skaičiavimais, azartinių lošimų rinkos dalyvių pajamos iš lošimų veiklos smuko skirtingai. Kazino segmente rinka per pusmetį susitraukė mažiausiai 37 proc., o automatų salonų – iki 14 proc.
