Katedros aikštė – prekeivių prakeiksmas
Kaip skelbia Kaziuko mugę organizuojanti UAB „Vikšris“, šiais metais dalyviai už galimybę tris dienas siūlyti savo gaminius vilniečiams ir miesto svečiams turės suploti nuo 21,27 (plotas prekybiniam staliukui) iki 127,62 Eur (prekiaujant iš automobilio).
Mažesnėse prekybinėse palapinėse norintiems įsikurti mugės dalyviams pinigines teks patuštinti 63,81 Eur , o didesnėse – 95,71 Eur.
Vis dėlto, neįgalieji mugės prekiautojai, meno mokyklų moksleiviai ir studentams bei 2014 m. Kaziuko mugėje apdovanoti dalyviai, gavę padėkas už tradicijų puoselėjimą iš miesto mero rankų, privalės susimokėti gerokai mažesnes rinkliavas – nuo 12,30 Eur iki 73,80 Eur.
Tačiau mažiausi mokesčiai šiemet laukia Katedros aikštėje įsikursiančių apie 60 tautodailininkų, galinčių pasigirti turimais „Tautinio paveldo“ sertifikatais.
Tačiau mažiausi mokesčiai šiemet laukia Katedros aikštėje įsikursiančių apie 60 tautodailininkų, galinčių pasigirti turimais „Tautinio paveldo“ sertifikatais. Šioje vietoje jie prekiaus jau trečius metus iš eilės.
Kaip teigė Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos pirmininkė Ramutė Kraujalienė, pastariesiems dalyviams Žemės ūkio ministerija kompensuoja 80 proc. mokesčio sumos, todėl sertifikuotiems tautinių juostų, verbų, keramikos, karpinių, duonos, sūrių ir arbatų prekeiviams reikia primokėti vos dešimt eurų per dieną.
Tiesa, R.Kraujalienė paminėjo ir mažai kam žinomą faktą, kad Katedros aikštė yra strategiškai bloga vieta prekybai.
„Perkamumas Katedros aikštėje yra gal tris keturis kartus mažesnis nei Gedimino prospekte. Pirmi metais buvo visiškas fiasko, – pasakojo tautodailininkų atstovė. – Kaip aš vadinu, tai yra paroda po atviru dangumi“.
Moteris pridūrė, kad jeigu į Gedimino prospektą prekiauti einama tvirtai žinant, kad pavyks užsidirbti, tai Katedros aikštėje „išeinama ant nulio“.
Svarbiausia – vieta
„Niekas nebrangsta, kaip ir buvo, taip ir yra“, – pasiteiravus apie mokesčių dalyviams pokyčius atkirto UAB „Vikšris“ vadovas Vytenis Urba.
Jis taip pat pažymėjo, kad Katėdros aikštė toli gražu nėra prestižiškiausia Kaziuko mugės vieta, nors ir kiekvienais metais stengiamasi, kad ji pritrauktų vis daugiau lankytojų.
V.Urba pridūrė, kad populiari prekybos vieta yra gyvybiškai svarbus dalykas mugės prekeiviams.
„Kaziukas yra vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių, kur žmonės kariauja ir jiems reikia būtinai gerai stovėti“, – aiškino mugę organizuojančios bendrovės vadovas.
Pati dalyvių registracija vyksta elektroniniu būdu. Vasario pradžioje prekeiviai gavo elektroninius laiškus su paskirtu laiku ir nuvykę į mugės organizatoriaus būstinę turėjo pasirinkti laisvą vietą.
V.Urba vylėsi, kad šiemet į mugę atvyks visi daugiau negu 1400 dalyvių iš 16 šalių, ir orai kojos prekybininkams nepakiš.
„Visi žiūri į orą, bet lyg neblogas numatomas, tai turėtume sulaukti daugiau svečių“, – sakė V.Urba.
Tai, kad blogi orai yra tikras galvos skausmas mugės prekeiviams, priminė ir R.Kraujalienė.
„Ir darbai kartais nukenčia, kokie popieriaus karpiniai, kai išneši juos į drėgną orą, tada turi uždengti plėvele, keičiasi estetika“, – sakė R.Kraujalienė.
Kaltina eurą
Šiemet jau ketvirtus metus iš eilės Kaziuko mugės lankytojams rankų darbo muilus siūlanti vilnietė Ivona Brusokienė teigia, kad mugės dalyvio registracija po euro įvedimo pabrango.
„Lyginant su praėjusiais metais, kainos tokios pačios, bet palyginus su užpraėjusiais metais, pabrango apie šimtu litų“, – teigė I.Brusokienė.
Lyginant su praėjusiais metais, kainos tokios pačios, bet palyginus su užpraėjusiais metais, pabrango apie šimtu litų, – teigė I.Brusokienė.
Muilais mugės dalyvius viliojanti moteris teigė, kad nepaisant nemažų mokesčių, vis dėlto, per praleistas tris prekybos Gedimino prospekte dienas šiek tiek pinigų užsidirba.
„Sumokėjus mokesčius lieka nedaug, bet vis tiek apsimoka“, – tikino I.Brusokienė, kuri pridūrė, kad jos prekybai kliūčių nesudaro net ir žvarbūs orai.
„Jeigu dalyvaujam, tai apsimoka“ – daugžodžiauti buvo nelinkusi papuošalus iš keramikos taip pat prieš ketverius metus tradicinės Vilniaus mugės svečiams pradėjusi siūlyti kaunietė Inga Kličienė.
Pasiteiravus kaip svečiai iš kitų Lietuvos miestų sprendžia nakvynės problemą, I.Kličienė teigė, kad kai kada grįžinėdavo atgal į Laikinąją sostinę, o kai kada stogą virš galvos išsinuomoja Vilniuje.
„Būna visaip“, – teigė papuošalus ir aksesuarus gaminanti moteris.
Naudinga užmezgant kontaktus
Kitai kaunietei, iš linų kuriančiai šiuolaikinius drabužius moterims, Audrai Jakubauskienei, tai, kad mugė vyksta Vilniuje, jokių nepatogumų nesudaro. Priešingai, menininkė tikina, kad vizitai sostinėje yra puiki proga aplankyti čia gyvenančius vaikus ir smagiai pabūti su vilniečiais draugais.
„Šeštą ar tai septintą. Net neskaičiavau“, – nusijuokia A.Jakubauskienė, paklausta kelintą sykį savo kūrinius siūlys Vilniaus publikai.
Drabužių kūrėja pasakoja, kad dalyvavimas mugėje ypač naudingas populiarinant savo produkciją ir keičiantis kontaktais. Tiesa, A.Jakubauskienė netiki nuolat besiskundžiančių prekeivių nuoširdumu.
„Vien tik dėl reklamos ar idėjos žmogus ten neina. Paklausi kartais, ir dejuoja, kad eina į minusą. Tai jei į minusą, tai ko kiekvienais metais ten stoti? Daugiau mažiau, manau, apsimoka“, – apie uždarbį mugėje kalba dizainerė.
„Turiu jau nemažai savo stiliaus gerbėjų, ypač vilniečių tarpe. Dažnai važiuojam ir į kitas muges Vokietijoje, Latvijoje. Gerbėjos visada ateina į Kaziuko mugę pažiūrėti, kas naujo. Kitos atbėga išskirtinai tik pas mane“, – populiarumu džiaugėsi ištikima Kaziuko mugės dalyvė.
