Keičiasi registravimosi PVM mokėtoju tvarka smulkiems verslams: 3 naujovės, kurias būtina žinoti

Lietuvoje keičiasi smulkių verslų registravimosi PVM mokėtojais schema: didėja pardavimų pajamų suma, nuo kurios reikia registruotis PVM mokėtoju, ir keičiasi jos skaičiavimo metodika. Į šiuos pokyčius dėmesį atkreipti turėtų tie, kurie iki šiol dar nėra PVM mokėtojais, ir tie, kurie parduoda prekes, paslaugas į kitas ES valstybes nares.
Žygimantas Gedvila/BNS nuotr. Eurai
Žygimantas Gedvila/BNS nuotr. Eurai

„Nuo 2025 m. sausio 1 d. iš esmės keičiasi taisyklė, nustatanti prievolę smulkiam verslui registruotis PVM mokėtoju. Iki šiol tokiam verslui reikėdavo skaičiuoti paskutinių 12 mėnesių pardavimo pajamas Lietuvoje, neapribojant jų kalendoriniais metais. Kai pardavimo pajamų Lietuvoje suma peržengdavo 45 000 eurų ribą, verslai privalėjo registruotis PVM mokėtojais ir mokėti PVM nuo šią ribą viršijančių pardavimų.

Nuo sausio 1 d. su PVM įstatymo pataisomis įsigaliojus naujai smulkiojo verslo schemai, yra padidinama pajamų iš pardavimų Lietuvoje suma iki 55 000 eurų, o tokios pajamos bus skaičiuojamos ne slenkančiu paskutinių 12 mėnesių principu, bet kalendoriniais metais“, – komentuoja Gintaras Juškauskas, svetainės „Mokesčių sufleris“ ekspertas, auditorius.

Ką apie šį pokytį būtina žinoti smulkiems verslams?

Nesiregistravę PVM mokėtojais iki šiol, sausio mėn. turi iš naujo įsivertinti PVM prievoles: „Tie smulkūs verslai, nesvarbu, ar tai asmenys, dirbantys su individualios veiklos pažyma, ar nedidelė uždaroji akcinė bendrovė, ar mažoji bendrija, ar individuali įmonė, kurie iki šiol nebuvo PVM mokėtojais, 2025 m. sausio mėn. turės suskaičiuoti visas 2024 m. kalendorinių metų pardavimo pajamas Lietuvoje.

Jeigu paaiškės, kad bendra 2024 kalendorinių metų pajamų suma viršijo 55 000 eurų, tokie asmenys privalės registruotis PVM mokėtojais ir visus pardavimus per 2025 kalendorinių metų laikotarpį privalės apmokestinti PVM. Tad iš naujo suskaičiuoti pernykščius rezultatus rekomenduojama visiems be išimties iki šiol PVM nemokėjusiems“, – aiškina G.Juškauskas.

PVM mokėtojais reikės registruotis net ir tuo atveju, jei vieną mėnesį pajamos buvo netipiškai aukštos: „Šis pokytis didžiausią įtaką padarys tiems smulkiesiems verslams, kurie veikia sezoniškai, t. y. daugiausiai parduoda per vieną ar du konkrečius metų mėnesius, pavyzdžiui, Kalėdų ar sezoninių mugių laikotarpį. Iki šiol, taikant senąją smulkaus verslo schemą, slenkančiu būdu skaičiuojant pardavimo pajamas per praėjusius 12 mėn., vieno ar dviejų mėnesių netipiškai aukštos pardavimų Lietuvoje pajamos nulemdavo vienkartinį 45 000 eurų ribos viršijimą.

Nors tokiam asmeniui ir kildavo prievolė tapti PVM mokėtoju, praktikoje tokie asmenys šią prievolę ignoruodavo. Nuslūgus sezoniškumo pikui, tokio asmens paskutinių 12 mėnesių pardavimų riba vėl nukrisdavo žemiau 45 000 eurų sumos. Dėl to tokiam asmeniui išnykdavo prievolė tapti PVM mokėtoju.

Dabartinis pokytis, kai PVM ribą reikia skaičiuoti dvejų kalendorinių metų principu (kiekvienais metais atskirai – praėjusiais kalendoriniais metais ir einamaisiais kalendoriniais – neturi būti viršyta 55 000 eurų riba), reiškia, kad sezoniniai verslai, pavyzdžiui, 2024 m. gruodį uždirbę netipiškai daug pajamų iš pardavimų Lietuvoje ir per 2024 kalendorinius metus peržengę 55 000 pardavimo pajamų ribą, privalės visus 2025 kalendorinius metus mokėti PVM nuo Lietuvoje parduodamų prekių, paslaugų“, – komentuoja svetainės „Mokesčių sufleris“ ekspertas.

PVM įstatymo pokyčiai leis Lietuvos smulkiajam verslui lygiavertiškai konkuruoti su kitų ES valstybių narių smulkiuoju verslu: „PVM direktyva, kurią privalo įgyvendinti visos ES valstybės narės, skirta suvienodinti ES smulkaus verslo konkuravimo galimybes visoje ES. Iki šiol Lietuvos smulkus verslininkas, norintis pardavinėti prekes, pavyzdžiui, Vokietijos gyventojams, turėjo prievolę registruotis PVM mokėtoju Vokietijoje nuo pirmojo pardavimų euro ir ten tiekiamas prekes apmokestinti vokišku PVM.

Kai tuo tarpu tokias pačias prekes tiems patiems Vokietijos gyventojams parduodantis smulkusis verslininkas iš Vokietijos galėjo nesiregistruoti PVM mokėtoju ir neapmokestinti parduodamų prekių vokišku PVM. Tai reiškė, kad smulkus verslas iš Lietuvos negalėdavo lygiavertiškai konkuruoti su vokišku smulkiu verslu, nes turėdavo didinti kainą PVM mokesčiu arba mažinti savo uždarbį.

Ši PVM direktyvos pataisa, kurią Lietuva perkelia į Lietuvos PVM įstatymą nuo 2025 m., leidžia Lietuvos smulkiam verslui dalyvauti, pavyzdžiui, Vokietijos smulkiojo verslo schemoje, vienodomis sąlygomis su vokišku smulkiu verslu: nebūnant PVM mokėtoju pardavinėti prekes Vokietijos gyventojams be vokiško PVM. Žinoma, tam reikia atitikti ne vieną smulkaus verslo parametrą, įsivertinti, ar tai naudinga, kreiptis į mokesčių inspekciją. Procedūra tikrai yra gana sudėtinga ir be stipraus buhalterio pagalbos ją atlikti nebus paprasta“, – aiškina G.Juškauskas.

PVM įstatymo pataisa, reguliuojanti smulkaus verslo PVM mokėjimo pokyčius, įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d. Ši pataisa yra tiesioginis Europos Komisijos direktyvos įgyvendinimas, privalomas visoms ES valstybėms narėms.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis