Vien liepą keleivių srautas oro uoste pasiekė 702,946 tūkst. ir tai buvo didžiausias mėnesio rodiklis popandeminiu laikotarpiu.
„Pirmojo pusmečio rezultatai jau parodė, kad pagal tiesioginį keleivių srautą esame labai arti 2019 metų lygių ir pirmaujame tarp Baltijos šalių sostinių pagal keleivių srauto atnaujinimą. Lyginant su kitais Šiaurės Europos oro uostais, mūsų atsigavimo rodikliai taip pat prilygsta Kopenhagos, Oslo ir Stokholmo oro uostams, kuriuose keleivių srautas taip pat yra pasiekęs apie 85 proc. 2019 metais buvusių lygių. Džiaugiamės, kad Rygos oro uosto lyderio pozicija ir rinkos dalis Baltijos šalyse stiprėja, ir ši tendencija išliko ir liepą“, – pažymėjo Rygos oro uosto vadovė Laila Odina.
Liepą oro uostas aptarnavo 5,816 tūkst. keleivinių, krovininių, verslo ir kitokių skrydžių.
Daugiau kaip pusė, arba 60 proc., visų oro uosto liepą aptarnautų keleivių skrido nacionalinės oro bendrovės „Air Baltic“ orlaiviais, o 21 proc. keleivių – Airijos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ orlaiviais.
2022 metais Rygos oro uostas aptarnavo 5,381 mln. keleivių – 2,3 karto daugiau negu metais anksčiau, kuomet keleivių srautas siekė 2,353 mln., bet 31 proc. mažiau negu 2019-aisiais, kuomet keleivių skaičius oro uoste pasiekė 7,798 milijono.
