„Vien per pirmuosius šių metų mėnesius gyventojai keliavo ir mūsų banko kortelėmis atsiskaitė daugiau nei 150 valstybių visame pasaulyje – nuo kaimyninių Latvijos ar Lenkijos iki Vanuatu, Mauritanijos ir Burkina Faso. Daugiau keliauti lietuviai gali ne tik dėl augančių pajamų, tačiau ir dėl didesnio skrydžių krypčių skaičiaus bei konkurencingų skrydžių kainų“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.
Jis pastebi, kad, pavyzdžiui, 2000-aisiais skrydis iš Vilniaus į Paryžių ar Milaną ir atgal be oro uosto mokesčių kainavo nuo 350 eurų (1196 litų). Šiandien kelionę į Paryžių ar Milaną galima įsigyti nuo 50 eurų. Nereikia pamiršti, kad kelis kartus išaugo ir gyventojų perkamoji galia, taip pat išaugo galimybės rinktis skrydžių kryptis – šiuo metu iš Vilniaus ir Kauno oro uostų oro bendrovės vykdo skrydžius į daugiau nei 70 krypčių.
Kur lietuviai išleidžia daugiausia?
Pasak P.Ladziato, per metus „Swedbank“ klientų, pabuvojusių užsienyje, skaičius ūgtelėjo 5 proc., tuo metu jų kortelėmis išleista suma užsienyje išaugo beveik penktadaliu ir pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 100 mln. eurų.
Pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojai mūsų banko kortelėmis daugiausia atsiskaitė Jungtinėje Karalystėje, kur išleido beveik 10,5 mln. eurų.
Vis dėlto pirmajame penketuke šalių, kuriose lietuviai išleidžia daugiausiai, yra net tik atostogų kryptys, bet ir populiarios lietuvių emigracijos šalys.
„Pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojai mūsų banko kortelėmis daugiausia atsiskaitė Jungtinėje Karalystėje, kur išleido beveik 10,5 mln. eurų. Antrojoje vietoje Vokietija su beveik trečdaliu nei pernai didesne – 10 mln. eurų atsiskaitymų suma. Lenkijoje gyventojai išleido 9 mln. eurų, Švedijoje ir Italijoje beveik po 6 mln. eurų“, − komentuoja P.Ladziato.
Jis pastebi, kad keliaujančių lietuvių skaičiumi nepralenkiama yra kaimyninė Lenkija, kurioje pirmąjį šių metų ketvirtį „Swedbank“ kortelėmis atsiskaitė 100 tūkst. gyventojų. Daug gyventojų lankėsi ir kaimyninėje Latvijoje, kur 64 tūkst. gyventojų atsiskaitė kortele. Įdomu tai, kad didžiausios vidutinės sumos buvo išleistos itin egzotiškose kryptyse – Mergelių Salose, Maldyvuose, Siera Leonėje, kur gyventojai kaskart atsiskaitydami kortele vidutiniškai išleido daugiau nei 500 eurų.
Latviai ir estai į Lietuvą užsuka dažniau
Kaip rodo „Swedbank“ statistika, į savo kelionių žemėlapį įtraukti Lietuvą mūsų kaimynai latviai ir estai yra linkę kur kas dažniau, nei lietuviai vykti į Latviją ar Estiją.
Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje „Swedbank“ kortelėmis atsiskaitė beveik 73 tūkst. latvių, ir jų atsiskaitymų suma siekė beveik 5,4 mln. eurų. Palyginimui, per tą patį laikotarpį Latvijoje apsilankė 64 tūkst. lietuvių ir ten išleido apie 3,5 mln. eurų.
Estai Lietuvoje lankosi taip pat dažniau, nei lietuviai Estijoje. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Estijoje apsilankė ir „Swedbank“ kortelėmis atsiskaitė beveik 16 tūkst. lietuvių, o jų atsiskaitymų suma sudarė 1,2 mln. eurų. Tuo metu Lietuvoje kortelėmis atsiskaičiusių estų buvo daugiau nei 22 tūkst. ir jie už prekes ir paslaugas mūsų šalyje išleido 1,3 mln. eurų.
„Stebėdami gyventojų atsiskaitymų užsienyje statistiką pastebime, kad keliaujantys gyventojai vis dažniau ne tik atsiskaito kredito kortelėmis, bet ir naudojasi kitais kortelių privalumais. Tai pirkinių draudimas, kelionių draudimas kortelės turėtojui ir kartu su juo vykstantiems šeimos nariams, galimybė rezervuoti ir apmokėti viešbučio paslaugas ar automobilio nuomą“, – pastebi P.Ladziato.
