Apie galimai neleistinai naudojamą valstybinę žemę Piktmiškio gatvėje, Šiauliuose, 15min pranešė skaitytojas. NŽT patvirtino toje vietoje nustačiusi keturis atvejus, kai valstybine žeme naudojamasi neturint pagrindo.
Teisiškai – tai administracinis nusižengimas, prilygstantis greičio viršijimui automobiliu: už savavališką žemės naudojimą numatytos baudos siekia 300–560 eurų, o jei pažeidimas pakartotinis – 550–1200 eurų.
Tačiau V.Andrejevui bauda greičiausiai negresia – nuo pernai birželio 9-osios jis nebėra sklypo savininkas, o dirbti valstybės tarnyboje jis pradėjo vėliau.
Jis neneigia, kad statydamas namą, teritoriją tvarkė su kaimynais, tai, anot jo, buvo daroma su savivaldybės žinia. V.Andrejevas aiškina, kad problema masinė – savivaldybės esą savo teritorijų neprižiūri, o gyventojai neprižiūrimus plotus šienauja visoje Lietuvoje.
Namas, anot jo, parduotas, nes dėl karjeros persikėlė į Vilnių.
Itin daug dėmesio V.Andrejevas sulaukė nuo pirmųjų darbo dienų – jo vadovaujama direkcija yra atsakinga už svarbiausius kelių pirkimus.
Pasipiktino dėl valstybės žemės
„V.Andrejevas ir jo žmona Kristina Andrejeva, dirbanti Vilniaus apygardos administraciniame teisme (teismo pirmininko patarėja – 15min), beveik 10 metų buvo ir yra iki šiol užgrobę valstybinę žemę. Namą Šiauliuose pernai pardavė žmonos broliui ir toliau sėkmingai naudojasi valstybės sklypu. Kiek žinau, Nacionalinė žemės tarnyba jau vykdo tyrimą“, – teigia skaitytojas.
Jis persiuntė ir žemėlapio nuotraukas iš oro, kuriame aiškiai matyti, kad naudojama žemė dvigubai išsiplėtusi už sklypo ribų.
Aiškiai matyti, kad valstybine žeme kaip sava naudojasi ir trys kaimynai.
„Matosi – tvora užima dvigubai didesnę teritoriją. Ar tokio rango valstybės tarnautojai turi teisę taip elgtis, – klausia skaitytojas. – Tai žmogus, kuris, mano manymu, neturėtų vadovauti šiai strateginei įstaigai. Nejau tai, kad jo brolis Genadijus Andrejevas užima aukštas pareigas „Klaipėdos naftoje“ ir yra gerai pažįstamas su ministru, nes kartu vykdė dujų terminalo projektą, lemia tokius sprendimus?“
NŽT patikrino visus keturis sklypus
NŽT patvirtino, kad jai ši situacija žinoma, ir jau imtasi priemonių.
„NŽT Šiaulių skyrius 2018 m. rugpjūčio 9 d. atliko žemės sklypo, esančio Piktmiškio g. 14D, Šiaulių m., naudojimo patikrinimą vietoje, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą. Patikrinimo metu nustatyta, kad, įrengiant tvorą žemės sklype nesilaikyta žemės sklypo ribos, užimtas ir naudojamas 0,0965 ha valstybinės žemės plotas. Valstybinėje žemėje pasodinti vaismedžiai, įrengtos lysvės daržovėms auginti, pastatytas šiltnamis. Priėjimui prie šiltnamio paklotos trinkelės“, – teigiama NŽT komentare.
Patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kad naudojama valstybinė žemė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo parduota, išnuomota ar kitaip perduota naudotis.
Tai atitinka Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje numatyto pažeidimo požymius – už tai gresia bauda nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
Papasakojo savo versiją: žemės niekas neprižiūrėjo
V.Andrejevas sklypą ir namą Šiauliuose pardavė prieš pat ateidamas dirbti į Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD). Pardavimo sandoris įvyko 2017 m. birželio 9 dieną, o tų metų liepos 14 dieną tapo LAKD vyriausiuoju patarėju. Anksčiau jis dirbo „Šiaulių plento“ technikos direktoriumi. Šiuo metu V.Andrejevas pretenduoja į nuolatinio LAKD vadovo postą.
„Turėjau tokį turtą, bet nebeturiu. Persikrausčiau į Vilnių. Man net nieko nežinoma apie jokį NŽT tyrimą“, – nusistebėjo 15min skambučiu V.Andrejevas.
Tačiau jis papasakojo, kaip valstybės žemė apaugo šiltnamiais, vaismedžiais ir trinkelėmis.
„Dėl ko ji užimta? Ji buvo prižiūrėta. Buvo, rodos, 2008-ieji, kai pirkome sklypus, ir, kiek pamenu, su kaimynais, keliavome į savivaldybę paklausti, kas bus su ta žeme, kuri yra už teritorijos, ir kas ją prižiūrės. Ten buvo apsigyvenę benamiai ir tai nebuvo saugu nei vaikams, nei aplinkiniams. Savivaldybė leido sutvarkyti tą teritoriją aplinkui ir prižiūrėti“, – sako V.Andrejevas.
Jis sakė, kad teritorijoje kaimynai įrengė vaikų žaidimų aikštelę, kuria gali naudotis visi. Anot jo, rašytinio sutikimo nėra, tik žodinis.
„Šiaulių savivaldybė, skirtingai nei Vilniuje, neturėjo pasitvirtinusi tvarkos. Kadangi ten jau negyvenu, man sunku ir pakomentuoti. Bet visoje Lietuvoje ta problema, kad žmonės pjauna žolę ir prižiūri teritoriją, kuri priklauso valstybei“, – aiškino V.Andrejevas.
Jis tikino, kad „aplink buvo šabakštynai, kurie buvo palikti ir neprižiūrimi. Nuotraukose iš oro iš tiesų nematyti, kad kokia nors ūkinė veikla teritorijoje būtų vykdoma“.
„Ten buvo šabakštynai, jie buvo palikti, ir su kaimynais tvarkėme tą teritoriją, to neneigsiu, buvo toks dalykas. Jei bauda būtų skirta, ją sumokėčiau. Bet į mane niekas nesikreipė, aš dabar ten negyvenu“, – stebėjosi V.Andrejevas.
Sklypo pirkėjas – žmonos brolis
Pateiktoje interesų deklaracijoje V.Andrejevas nenurodė, kam pardavė žemę ir namą, tačiau patvirtino, kad tai jo sutuoktinės brolio šeima. V.Andrejevas atskleidė ir sandorio kainą – 199,6 tūkst. eurų. Tai dvigubai daugiau, nei Registrų centro masinio vertinimo būdu apskaičiuota rinkos vertė.
V.Andrejevas teigė nevengiantis atsakomybės. Ir sklypas buvo parduotas dėl to, kad jis persikraustė į Vilnių. Jo interesų deklaracijoje nurodoma, kad naują namą su sklypu V.Andrejevas nusipirko pernai rugpjūčio 17 d.
„Taip, nupirko žmonos brolis. Mes turėjome kelis pirkėjus, ir pardavėme tiems, kurie pasiūlė geresnę kainą. Turėjome sutartį su NT bendrove, ji buvo atvedusi kitų pirkėjų, pardavėme tam, su kuo sutarėme greičiausiai. Kadangi nutraukiau darbo santykius ir ketinau persikraustyti, man reikėjo greitai to sandorio“, – sako V.Andrejevas.
V.Andrejevas kelia ir kitą klausimą – esą savivaldybėse trūksta tvarkos, kaip turėtų būti prižiūrima niekieno nenaudojama žemė.
„Iš tiesų dabar labai nesmagu. Jei būčiau Šiauliuose, tikrai tą klausimą ir atsakomybę prisiimčiau, čia ne klausimas. Nesakau, kad taip yra gerai. Tačiau reikėtų svarstyti ir kitą reiškinį – tai masinis reiškinys visoje Lietuvoje. Vilniuje aiški tvarka, kaip tvarkoma žemė, sklypai suformuoti labai aiškiai, teritorijos prižiūrėtos, ir tokios problemos nėra, o kitur taip nėra“, – sako V.Andrejevas.
Iš oro darytose fotografijose, kurios prieinamos viešai, matyti, kad dar 2009 m. sklype buvo vykdomi statybos darbai. 2015–2017 m. valstybinė žemė jau buvo užimta, rodo maps.lt pateikiami istoriniai žemėlapiai. „Regia“ ar paieškos svetainių 2018 m. atliktos fotografijos patvirtina, kad valstybinė žemė užimta ir šiuo metu.
NŽT patikrino ir gretimus sklypus
NŽT patikino ir gretimus sklypus Piktmiškio g. Šiauliuose – dar trys savininkai piktnaudžiauja ir užėmė valstybei priklausančią žemę.
„Buvo patikrinti ir šalia esantys žemės sklypai, savininkai 2018 m. rugsėjo 24 d. yra pakviesti į Šiaulių m. NŽT teritorinį skyrių dėl nustatyto pirmiau minėto galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio teisės nusižengimo protokolo pagal Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį surašymo“, – informavo NŽT.
Iš viso NŽT šiemet per du ketvirčius atliko 5 439 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimus. Iki birželio pabaigos buvo surašyti 436 administracinių nusižengimų protokolai ir nutarimai.
