„Vienaragiai“ pirmūnai
Portalo „BZN start“ įkūrėja Živilė Baubonienė atkreipia dėmesį, kad pasaulinėje rinkoje galima pastebėti, jog dauguma „vienaragių“ gebėjo užčiuopti problemą tose paslaugose, kurios masiškai vartojamos ir supaprastinti tai, kas labiausiai erzina vartotojus. Dabartiniai „vienaragiai“ išskyrė tą grandį, kurią pašalinus ar modifikavus, buvo galima sukurti skaidresnę bei prieinamą paslaugą.
„Tokie „vienaragiai“ kaip „Uber“, „AirBnB“ yra old school‘inės idėjos. Tai yra paslaugos, kuriomis visuomet naudojamės, tačiau šio verslo kūrėjai eleminavo vieną grandį – tarpininką. Jie sukūrė platformą, kur žmonės susikūrę paskyrą gali siūlyti paslaugas galutiniams vartotojams. Atrodo nieko unikalaus, bet tai labai aiškus poreikio patenkinimas. Paslaugos tapo daug prieinamesnės, skaidresnės ir geresnės kainos tiek iš paslaugų tiekėjo, tiek iš paslaugų gavėjo pusės“, – tekreipia dėmesį Ž.Baubonienė. – „Laimėjo visi. Jei, žinoma, sugebėjo suvaldyti srautą ir išlaikyti plėtros greitį, nesusitoti, pasitelkdami išorinius alternatyvius finansavimo šaltinius“.
Pašnekovė primena, kad niekas geriau nežino ko nori vartotojai nei jie patys, todėl startuolio kūrėjai neretai suklumpa. Galvojimas, kad įmonė žino geriau ir nesitaiko prie vartotojo, neretai pakiša koją.
„Galima pastebėti, kad laimi tie, kurie sukuria platformas, duoda įrankius ir laisvę vartotojams veikti patiems“, – sako jauno verslo forumo iniciatorė.
Idėjų ieškoma ir regionuose
Neretai tarptautiniuose portaluose publikuojami straipsniai, kuriuose Vilnius įvardijamas kaip viena palankiausių vietų kurti startuolį ar jauną verslą. Šiai minčiai pritartų, tačiau nuvertinti regionų neleistų VšĮ „Versli Lietuva“ ir skirtingose šalies vietovėse įsikūrę technologijų parkai.
Būtent šios organizacijos ir technologijų parkų iniciatyva regionuose neretai yra organizuojamos „Idėjų stovyklos” ar įvairūs renginiai, skirti pasidalyti startuoliškomis iniciatyvomis, atrasti bendraminčių.
„Mūsų organizuojamas renginys „Idėjų stovykla” vyksta jau trejus metus, tik iš savaitgalio išaugo į savaitės trukmės stovyklą. Pamatėme, kad neretai „Idėjų savaitgalio“ metu tų 54 bendradarbiavimo valandų nepakakdavo, idėjoms trūkdavo išbaigtumo, o jų įgyvendinimas ir pritaikymas sustodavo pusiaukelėje. Šiais metais pasitarę su Panevėžio mokslo ir technologijų parko direktoriumi nutarėme didinti renginio apimtis ir atostogas suderinti su kūryba“, – sako naujam kūrybos ir idėjų pliūpsniui besirengianti VšĮ Panevėžio mokslo ir technologijų parko projektų vadybininkė Neringa Orlonė.
Dabartiniai „vienaragiai“ išskyrė tą grandį, kurią pašalinus ar modifikavus, buvo galima sukurti skaidresnę bei prieinamą paslaugą.
Pernai stovykloje dalyvavo daugiau nei 20 žmonių, kurių amžius svyravo nuo 16 iki 35 metų. Pagrindinis renginio tikslas – skatinti verslumą Panevėžyje ir jo rajone, bendram darbui suburti vienas kito nepažįstančius žmones, suteikti priemones bei erdvę iškeltai idėjai įgyvendinti.
Tradicinė tokių stovyklų baigiamoji dalis – projektų pristatymas. Dažnai jis nustebina dalyvių išradingumu. Pernai Panevėžio mokslo ir technologijų parko organizuotame renginyje dėjų sąraše rikiavosi tokios mintys: telefono programėlė, kurioje aplankant žemėlapyje pažymėtas vietas galima rinkti taškus, o vėliau juos iškeisti į paslaugas ar pirkinius; lempa-lentyna; specializuota vaikų kirpykla; žemės stebėjimo ir rodmenų fiksavimo sistema skirta ūkininkams; šunų reabilitacijos centras; grafiti menas Panevėžyje ir kt.
Dar prieš prasidedant stovyklai keli jaunuoliai užsiminė apie idėjas, kurioms įgyvendinti reikia gerokai daugiau laiko ir pastangų. Vienas jų šiuo metu dirba su neuroninių jungčių principu veikiančia gedimų identifikavimo sistema įvairioms metalo apdirbimo staklėms ir dar svarsto apie galimybę sukurti tokią programėlę, kurioje panevėžiečiai galėtų realiuoju laiku žymėti gedimus, kelio nelygimus ir kitas problemas. Kitas pristatė universalių staklių idėją, kuri gelbėtų dirbant su kitais gaminiais – vienose staklėse tilptų ir 3D spausdintuvas, ir lazeris pjaustymui, graviravimui, ir kiti įrenginiai.
„Žmonės turi potencialo, tik arba nežino kaip jį išnaudoti tikslingai arba neranda tam įrankių. Stengiamės padėti tokiems žmonėms. Esame stiprūs ne tik lazerių, bet ir robotikos, elektronikos srityse, turime gausius protų išteklius, galime tikrai daug nuveikti startuolių ir „vienaragių” kūrimo srityse,” – sakė VšĮ Panevėžio mokslo ir technologijų parko direktorius Dovydas Karosas.
Apie perspektyvas užauginti „vienaragį“
2017 metais Lietuvos startuolių asociacijos atlikta apklausa rodo, kad startuolius Lietuvoje kuria vis brandesni žmonės – didžiausia kūrėjų dalis yra 30-40 metų amžiaus. Tai rodo, kad startuolių kūrimui ryžtasi daugiau patirties, žinių ir pažinčių turintys žmonės. Įtaką startuolių kūrimusi turi ir „gimtoji“ šalis.
„Valstybės dydis, iš principo, negali mūsų eliminuoti iš sėkmės istorijų siekio. Pasaulyje šiuo metu skaičiuojami 266 „vienaragiai“, iš kurių beveik pusė yra kilę iš JAV (121), tuomet rikiuojasi Kinija (76), UK (15). „Vienaragių“, nors ir po vieną, turi ir mažos ekonomikos šalys, tokios kaip Estija, Malta, Liuksemburgas. Tai rodo, kad daug kas priklauso ir nuo šalyje esančių startuolių ekosistemos. Valstybė turėtų užtikrinti sąlygas tokiai infrastruktūrai plėtotis ir stiprinti konkurencingumą“, – sako portalo „BZNstart“ įkūrėja Živilė Baubonienė.
Šiuolaikinime pasaulyje startuoliai jau nėra jaunų kūrėjų žaidimai. Vieno startuolio sėkmė, išaugimas iki „vienaragio“ gali pakeisti visos valstybės įvaizdį pasaulyje, tapti naujų investicijų ir išaugusio dėmesio priežastimi. Kad turėtume išpurentą dirvą jiems augti, reikia dirbti su atsirandančiomis, naujausiomis technologijomis ir kuo greičiau jas pritraukti su pačia palankiausia teisine reguliavimo aplinka. Tai dar vienas uždavinys valstybei.
„Lietuviai kupini idėjų. Jos gimsta ne tik didžiuosiuose miestuose, daug potencialo matyti ir regionuose. Valstybės institucijų, organizacijų ir startuolių bendras darbas gana greitai Lietuvą galėtų nulydėti „vienaragio“ link. Manau, tai tik laiko klausimas,“ – priduria Ž.Baubonienė.
