Į bankroto administratorių duris jau ėmė belstis neišgalintys susimokėti per pandemiją nukeltų mokesčių. Dar metai kiti – ir gali paaiškėti, kaip lietuvius iš tiesų paveikė vis augančios palūkanos ir dviženklė infliacija.
„Vis dėlto lietuviai kantrūs žmonės: kenčia kiek gali, kol gali – moka. Ir tik kai jau visai prastai – bankrutuoja“, – teigė Aušrinė Tilindė, bankroto administratorių bendrovės „Stiprus žmogus“ įkūrėja, išleidusi ir knygą, skirtą siekiantiems asmeninio bankroto.
Bankrutuojantiems žmonėms padedantys teisininkai teigia, kad stereotipų apie tai, kas yra fizinis bankrotas, – vis mažiau, tačiau vis dar likę nemažai mitų.
Aiškėja, kad vidutinė skola, tampanti nebepakeliama lietuviams, – apie 70 tūkst. eurų. 21 tūkst. eurų – tokia yra minimali susikaupusi skolų kupra, su kuria jau galima kreiptis į teismą asmeninio bankroto.
Bankroto administratoriams nerimą kelia ryškėjanti tendencija – vis dažniau dėl galimybės bankrutuoti kreipiasi ir palyginti nedideles skolas turintys asmenys. Nepakeliama suma kai kuriems žmonėms tampa ir 10 tūkst. eurų skola.
Dažniausiai asmeninio bankroto siekia Vilniaus ir Klaipėdos gyventojai. Vien uostamiesčio teisme praėjusias metais nagrinėtos 252 asmeninio bankroto bylos.
„Sunku paaiškinti, kodėl taip yra, bet klaipėdiečiai iš tiesų kur kas dažniau siekia bankroto“, – sutinka ir Klaipėdoje dirbantis bankroto administratorius I.Lengvinas.
Jis prisiminė, kad būta dienų, kai į jį kreipdavosi po 2–3 klientus.
Pagrindinės temos:
- Meilės kaina – bankrotas.
- „Laukiau, kol grąžins, o ji bankrutavo.“
- Lietuvoje tvarka – viena griežčiausių.
- Buto neliko, bet liko 60 tūkst. eurų skola.
- Bankrutuoti reikėjo vakar.
- Bankrutuoti siekė sėdėdamas kalėjime.
