Ketaus liejyklai gresia bankrotas

Po kelių savaičių turėtų paaiškėti Kauno ketaus liejyklos likimas – nuo kreditorių sprendimo priklausys, ar įmonei bus leista tęsti restruktūrizavimo veiklą, ar jai bus keliama bankroto byla.

Kauno apygardos teismas gavo ieškinį dėl bankroto bylos Kauno ketaus liejyklai iškėlimo, penktadienį rašo dienraštis „Kauno diena“.

Sausio pradžioje klausimą nagrinėti planavęs teismas jį atidėjo vasariui. „Kol kas neaišku, ar įmonė bus toliau restruktūrizuojama, ar jai bus keliama bankroto byla“, – sako bendrovės valdybos pirmininkas Robertas Butkus.

Direktorius nekalba ir apie skolas. „Nenorėčiau dabar tų dalykų komentuoti, nes galiu pakenkti“, – sakė R.Butkus.

2009 metų vasaros duomenimis, bendrovė įvairiems tiekėjams buvo skolinga iki 1 mln. litų, o pagal įmonės restruktūrizavimo planą per 2009-uosius turėjo būti padengta 3,2 mln. litų skolos.

Paklaustas nuo kokių kreditorių malonės priklausys įmonės likimas, R.Butkus pabrėžė, kad daugiausia įmonė skolinga valstybinėms įstaigoms. Esą, nepaisant sunkumų, didesnei daliai darbuotojų algos mokamos laiku.

Kauno ketaus liejykla, įsikūrusi 19,5 ha teritorijoje, pradėjo veikti 1962-aisiais, 2003 metais bendrovę privatizavo EBSW koncernas, po trijų metų milijoninių skolų slegiamai įmonei iškelta restruktūrizacijos byla, o 2007-aisiais 90 proc. bendrovės akcijų įsigijo įmonė „KKL Investicijų valdymas“. Nuo restruktūrizacijos pradžios į bendrovę investuota 7,6 mln. litų, gamybos našumas išaugo triskart – nuo 300 iki 1000 tonų per mėnesį. 95 proc. produkcijos eksportuota į Švediją, Suomiją, Šveicariją, Italiją ir kitas šalis.

Įmonės įstatinis kapitalas sudaro 40 mln. litų, turto balansinė vertė siekia 62 mln. litų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos