Taip pat ketinama atsisakyti kitąmet numatyto indėlių draudimo įmokos didinimo – dėl koronaviruso sukelto ekonomikos nuosmukio ji gali tapti per didelė našta bankams ir kitoms kredito įstaigoms.
Finansų ministerija parengė tai numatančias Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo bei susijusių teisės aktų pataisas ir pateikė jas svarstyti Vyriausybei.
Siūloma, kad trečiųjų valstybių bankų filialai turėtų lygiomis teisėmis dalyvauti Lietuvos indėlių draudimo sistemoje, jei jų šalyse indėlių apsauga nėra lygiavertė ES. Dabar Lietuva, siekdama užtikrinti lygiavertę šių filialų indėlių apsaugą, papildomai draudžia tik tą jų dalį, kurios nepadengia tų šalių sistema.
Europos Komisijos užsakymu atliktos studijos autoriai pažymi, kad Lietuvos taikomas modelis yra vienas labiausiai komplikuotų, nors praktiškai jis iki šiol nebuvo taikomas, nes trečiųjų šalių bankų filialų Lietuvoje nėra.
Draudimo įmokos dydį siūloma apskaičiuoti kas ketvirtį. Tai leistų audoti aktualiausius duomenis. Šiuo metu yra nustatoma metinė įmoka, apskaičiuojama pagal metų pabaigos duomenis. Be to, siūloma nustatyti metinę įmokų normą procentais nuo bendros pagrindinių apdraustų indėlių sumos. Teigiama, kad tai supaprastintų įmokos apskaičiavimą.
Įmokas bankai art įmonės turėtų mokėti kartą per metus, o ne kas mėnesį, kaip yra dabar – tai, anot Finansų ministerijos, sukelia didelę administravimo naštą sistemos dalyviams.
Nuo 2021-ųjų vidurio pagal dabartinę tvarką įmoka turėtų didėti nuo 0,1 proc. iki 0,42 proc. Įvertinus prognozuojamą ekonomikos nuosmukį, siūloma palikti 0,1 proc. normą.
Lietuvoje Indėlių draudimo fondo lėšos dabar laikomos atskirose bankų sąskaitose. Atsižvelgiant į ES praktiką, siūloma leisti jas laikyti Lietuvos banko sąskaitose.
