Krovos įmonių savininkus baugina grėsmė netekti užsakymų – į Būtingės uostą pasukę krovinių srautai gali aplenkti Klaipėdą, ketvirtadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Tokios tikimybės neatmeta ir Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas. Anot jo, būtų apmaudu, jei naujasis uostas sunktų krovinius nuo senojo, į kurį investuotos didžiulės valstybės lėšos.
Dar viena kliūtimi taptų „Orlen Lietuva“ valdomas Būtingės naftos terminalas. Tanklaivius, kurie dabar švartuojami prie plūduro atviroje jūroje, reikėtų perkelti į molų apsaugotą uostą. Statant prieplaukas tektų riboti, gal net laikinai stabdyti naftos tiekimą vamzdynu, nutiestu iš jūros į krante esančias talpyklas.
Nusprendus naują uostą statyti sekliame Būtingės pajūryje, pirmiausia tektų iškasti 6 kilometrų ilgio įplaukos kanalą, apjuosti jį ilgais apsaugos molais. Gilinimo darbams prireiktų apie 1,7 mlrd. lito. Daugiau kaip milijardą litų kainuotų keliai, geležinkeliai.
Tačiau E.Gentvilas nemano, kad naujojo uosto vietą lems statybų sąnaudos.
„Pasirinkus Būtingę, uostas kainuotų 4,2 mlrd. litų. Melnragėje jis kainuotų 3,8 mlrd. litų. Statant tokį transporto kompleksą, investicijų skirtumas nėra didelis“, – tvirtino Klaipėdos uosto direkcijos vadovas.
Valdžios atstovai kol kas nenurodo, kokiomis lėšomis bus finansuojamas antrojo šalies jūrų uosto projektas ir kada galėtų prasidėti statybos.
