„Manau, kad Kinija galėtų padaryti gerokai daugiau. Ir manau, kad Kinija padarys daug daugiau“, – ketvirtadienį žiniasklaidai teigė D.Trumpas.
Iki šiol Kinija Šiaurės Korėjai buvo kaip ekonominė bambagyslė – nepaisant dešimtmečiais taikytų sankcijų, degalai ir anglis keliaudavo per bendrą sieną, Kinija užtikrino paramą maistu ir leido įmonėms prekiauti su izoliuota valstybe.
Pekinas prisijungė prie 14 valstybių Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, anonimiškai balsuojant dėl naujų sankcijų Šiaurės Korėjai už tęstinius tarpžemyninių raketų bandymus. Naujos sankcijos nukirs daugiau nei trečdalį Šiaurės Korėjos eksporto pajamų – 3 mlrd. JAV dolerių.
Kinija, kuriai tenka 90 proc. Šiaurės Korėjos užsienio prekybos, tikėtina, susilaikys nuo papildomų priemonių, kurios keltų grėsmę Š.Korėjos ekonomikai. Tačiau Kinija tuo pačiu parodė ketinimą imtis tam tikrų tikslinių veiksmų.
Yra bent keturi svertai, kuriuos Kinija galėtų panaudoti
Energetika
Kim Jong Uno režimas yra priklausomas nuo anglies gavybos ir eksporto – didžioji dalis tradiciškai buvo parduodama Kinijai. Tai pagrindinis šalies užsienio valiutų šaltinis.
Vasarį Kinija pareiškė, kad nutrauks visą anglies importą iki metų pabaigos. Kinijos vyriausybės duomenys parodė, kad anglies importas iš Šiaurės Korėjos pirmąjį pusmetį buvo 75 proc. mažesnis, nei prieš metus.
Pekinas spaudimą dar galėtų padidinti apribodamas degalų pardavimus Pchenjanui.
Bankininkystė
JAV su sąjungininkais bandė užveržti Šiaurės Korėjos Vyriausybės gaunamas pajamas atkirsdami šalį nuo pasaulinės bankininkystės sistemos. Tačiau JAV nesiėmė veiksmų prieš Kinijos bankus, kurie bendradarbiavo su Šiaurės Korėja.
Visgi birželį tai pasikeitė – JAV Iždo departamentas finansiniais ryšiais su Pchenjanu įtariamiems Kinijos bankams užblokavo prieigą prie JAV bankinės sistemos. Neatmesta galimybė, kad ir kitiems bankams gali būti pritaikytos panašios sankcijos.
Pekinas galėtų kontroliuoti savo bankus, per kuriuos Šiaurės Korėja užsitikrina finansavimą branduolinio ginklo programai.
Grynieji pinigai
Manoma, kad Šiaurės Korėja iš anglies pardavimų Kinijai turi sukaupusi pinigų kapšą juodai dienai – Kinijoje laikomi pinigai gali būti panaudoti bet kokiems pirkiniams, ginklams.
Kinijos institucijoms tenka atsakomybė, ar pakanka politinės valios susekti Pchenjano turimiems pinigams ir apriboti prieigą prie jų.
Darbuotojai
Šiaurės Korėja sostinėje turi turtingą elitą, bet dauguma paprastų gyventojų gyvena skurdžiai, praeityje buvo iškankinti bado. Taip pat tai bene uždariausia ekonomika pasaulyje, tačiau režimas vis dar randa būdų, kaip išgauti pinigų iš valdomų žmonių.
Vienas iš būdų – siųsti tūkstančius Šiaurės Korėjos darbininkų per prievartą dirbti į tokais vietas, kaip Kinija, Rusija, Vidurinieji Rytai, parodė JT pranešimas 2015 m. Šiaurės Korėjos darbininkai, tikėtina, dirba miško, žaliavų gavybos, tekstilės ir statybų pramonėje. Vyriausybei, žinoma, atitenka didžioji dalis uždarbio.
Kinijoje prie sienos esantis miestas Dandongas yra pagrindinė prekybos su Šiaurės Korėja kryžkelė. Vietinė valdžia savo svetainėje informuoja, kad 20 proc. iš drabužių siuvimo pramonėje dirbančių 50 tūkst. darbininkų yra iš Šiaurės Korėjos. Čia jie dirba 12-14 valandų pamainomis, ir per mėnesį uždirba apie 260 JAV dolerių.
Jei šie darbuotojai būtų sugrąžinti, Šiaurės Korėjos galimybės gauti pinigų būtų apribotos.
Pekino prioritetai neaiškūs
Nauja JT rezoliucija nusitaikė į Š.Korėjos eksportą, pirmiausia anglį, geležį, šviną, rūdas ir žvejybą. Taip pat sakcijomis apribota prieiga prie pajamų šaltinių per bankus.
Nėra aišku, kiek dar Kinija norėtų padaryti, rašo „CNN Money“
„O kas įgyvendina kiekvieną JT rezoliuciją Šiaurės Korėjos atžvilgiu? Faktas, kad tai Kinija. Kam tenka visos to išlaidos? Irgi Kinijai“, – teigė Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi.
Pekinas siekia išvengti scenarijaus, kai Šiaurės Korėjos vyriausybė visiškai sugriūna – toks įvykis destabilizuotų regioną ir, tikėtina, pasiųstų milijonus Šiaurės Korėjos pabėgėlių į Kiniją.
„Kinijos lyderiai neturi jokios meilės Kim Jong Uno režimui ar jo atominėms bomboms, tačiau jie dar labiau nemėgsta perspektyvos, kad Šiaurės Korėja galėtų subyrėti ir sujungti visą Korėjos pusiasalį į valstybę su sostine Seulu“, – kovą teigė Richardas Haassas, JAV Užsienio reikalų tarybos direktorius.
