Jau kitąmet prekybininkus gali pasiekti keturios naujovės, jei jos bus sklandžiai patvirtintos Vyriausybėje, ir, jei reikės, Seime.
Po avarijų atliekomis virtę automobiliai esą nebegalės būti įvežami į šalį ir atgaivinami – jie ir toliau bus laikomi atliekomis.
Visiems automobilių pardavėjams teks į „Regitrą“ kreiptis dėl specialaus numerio, taip tikimasi priversti mokesčius susimokėti įvairius tarpininkus, įforminančius pardavimą „tiesiai iš vokiečių“.
Turguose prekiautojai maistu turės rytą ir vakarą pildyti apskaitos elektroninį žurnalą, kiek kokios produkcijos turi, ir kiek suprekiavo, mainais jiems nereikės pildyti aibės kitų formų, jie naudosis centralizuota turgaviečių apskaitos sistema.
O statybininkai turės ID korteles – pradžioje jų funkcionalumas bus ribotas.
„Mes pristatėme keturias koncepcijas, kurios jau yra patvirtintos Vyriausybės pasitarime, ir yra tam tikri įstatymų pakeitimai būtini“, – sako premjero patarėjas teisės ir teisėsaugos klausimais Donatas Matuiza.
Vyriausybės Strateginių komunikacijų grupės patarėjas Artūras Norkevičius patikina, kad priemonės nutaikytos į sritis, kuriose šešėlio mastai dideli.
„Šiose priemonėse įvardyti galimi šešėlio mastai ir konkrečios mokestinės išraiškos: autoverslas – 38 milijonai eurų, turgavietėse apie 10 mln. eurų yra nuslepiama pajamų, o statybose – tarp 500-600 mln. eurų. Tai yra tas mastas į kurį orientuojamasi. Kiek tos priemonės duos rezultatų kitąmet, galėsime kalbėti 2021-aisiais“, – kalbėjo A.Norkevičius.
Ne tik šešėlis, bet ir saugumas
Pasak Vyriausybės atstovų, Lietuvoje iki šiol važinėja automobiliai, suvirinti iš kelių atskirų automobilių, ir siekiama, kad tokios nesaugios atliekos į šalį nebepakliūtų.
„Yra tam tikros įstatymų pakeitimo iniciatyvos, kur sureguliuos tų atliekų įvežimą į Lietuvą ir tokiu būdu jos negalės jau virsti automobiliu, jos bus iškart pripažintos kaip atliekos“, – paaiškina D.Matuiza.
Turgaviečių centralizuotai apskaitai net nereikės keisti įstatymų.
„Iš esmės reglamentavimas liktų toks pats kaip dabar, tik panaikintume tam tikras išimtis, sumažintume vedamų žurnalų skaičių. Gautų įrankį įgyvendinti kiekio apskaitą. (…) kontroliuojančios institucijos iki šiol neturi įrankio, kaip tą patikrinti. Tai žmonės tuos pačius 10 kilogramų ir pardavinėja“, – sako D.Matuiza.
Šiuo metu turgaus prekeiviams pakanka mėnesio pabaigoje užpildyti popierinį žurnalą, kiek maisto produktų jie pardavę.
„Siūloma, kad būtų pildoma kiekvieną dieną. Aišku, tam tikros grafos užsipildytų automatiškai, kad nebūtų didelės naštos prekeiviui. O kitos grafos, kiekis, už kiek suprekiauta, kiek liko kitai dienai parduoti – būtų ryte ir vakare užpildoma“, – sako D.Matuiza.
Automobilių pardavimas iš esmės keistųsi
„Keistųsi tai, kad atsirastų automobilio identifikacinis numeris ir „Regitroje“ atsirastų tokia grafa, kaip ketinimas parduoti. Tiek Lietuvos automobiliams, kuriuos eksploatuoja mūsų piliečiai, tiek įvežamiems iš užsienio. Visos transporto priemonės, prieš parduodant, „Regitroje“ turėtų gauti identifikacinį numerį, kuris būtų naudojamas tiek portaluose, tiek turguose. Be jo negalėtų parduoti“, – sako D.Matuiza ir paaiškina, kad specialus numeris leistų atsekti pardavėją, jis turėtų susimokėti mokesčius.
Statybininkų kortelė bus įdiegiama dviem etapais.
„Pirmas etapas – atsiras jos privalomumas, tokia kortelė atsiras. Tada kitas etapas bus, kad prie jos dar bus siejamos kompetencijos. Tačiau dar anksti apie tai kalbėti, kadangi turės būti kompetentinga institucija, kuri nustatys kompetencijas. Nenorime ir verslo išgąsdinti, todėl einame etapais. Pirmas etapas, kad atsirastų privaloma kortelė, kad visi 95 tūkst. statybininkų būtų aprūpinti kortele, kad būtų sąžininga darbo apskaita, kad pats žmogus, kuris dirba pagal verslo liudijimą, deklaruotų objektus – jam darbo apskaita neaktuali, nes jis tik sudaro sutartį“, – aiškina D.Matuiza.
Pasikeitimai – kitąmet
Vyriausybės atstovai patikina, kad visi pasikeitimai turėtų būti įgyvendinti jau kitąmet, tiesa, į ateitį nusikeltų vėlesni statybininkų kortelės etapai.
Tai labiausiai ir kliuvo opozicijos lyderiui Juliui Sabatauskui.
„Nesakau, kad tos priemonės blogos. Bet stebina kitas dalykas. Įsigaliojimas numatomas jau praktiškai kitai Vyriausybei, 2020 metų rudeniui. Kodėl to nedarė anksčiau, kai buvo ekonominis pakilimas, kaip tik tuo metu ir ir reikia šešėlį traukti. Dabar, jei mes darysime lėtėjimo ar recesijos laikotarpiu, mes dar labiau nustumsime verslą, ir ką nustumsime – smulkųjį verslą, mažiausiai uždirbančiuosius“, – rūpinosi J.Sabatauskas.
Pasak jo, statybininkų ID kortelė nėra jokia panacėja, jau dabar sektoriuje veikia privati iniciatyva.
Jis pasigedo priemonių transporto sektoriuje – esą čia vežėjai uždirba tik kiek daugiau nei minimalų atlyginimą, o likęs uždarbis išmokamas dienpinigiais ar kitais būdais. Pasak jo, čia galima būtų surinkti daugiau pinigų į biudžetą.
Premjero patarėjas D.Matuiza nemato problemos, kad sprendimai įsigalios kitąmet.
„Čia labai racionalūs ir geri sprendimai, kurie duos rezultatų. Jau šiai dienai ką mes esame pasiekę: turime užsibrėžę iš šešėlio ištraukti 200 mln. eurų. Jau surinkome 106 mln. eurų kontrolės priemonėmis, mokesčių amnestija – dar 42 mln. eurų, dar naftos sektorius – jau yra 100 mln. eurų, tai mes manome, kad savo rezultatą pasieksime. Kiek jį ten beliks įgyvendinti, galės mūsų vaisiais pasinaudoti“, – sako D.Matuiza.
Jis patikino, kad bus stengiamasi viską įgyvendinti taip, kad kitąmet priemonės jau veiktų.
R.Budbergytė pasigenda priemonių PVM atotrūkiui mažinti
Seimo narė socialdemokratė Rasa Budbergytė Vyriausybės kovoje su šešėliu pasigenda konkrečių priemonių PVM atotrūkiui mažinti – esą čia didžiausi biudžeto praradimai.
„Trejus metus valdantieji gyrėsi, kad labai aktyviai dirba, siaurina tą šešėlį, tačiau rezultatai buvo daugiau imitaciniai, nei kad realūs. Situacija šiandien, kad pusę metų PVM nepriemokos atotrūkis yra 42 milijonai eurų, o iki metų pabaigos bus 72 mln. eurų atotrūkis. Finansų ministerija optimistiškai žiūrėjo, kiek pavyks pagerinti mokesčių administravimą ir kas vyksta, įrodo, kad iš tiesų daug kalbama, bandoma labai daug ką padaryti, bet iš tiesų kovoti yra labai sunku“, – sako R.Budbergytė.
Europos Komisija rugsėjį paskelbė, kad PVM nepriemoka Lietuvoje yra viena iš didžiausių visoje ES.
Prasčiausia situacija yra Rumunijoje, kur 2017 m. nesurinkta 36 proc. PVM pajamų, toliau rikiuojasi Graikija (34 proc.) ir Lietuva (25 proc.).
Palyginimui, mažiausios spragos – Švedijoje, Liuksemburge ir Kipre, kur nesurinkta vidutiniškai tik 1 proc. PVM pajamų.
Europos Komisija pagyrė valstybes, kurios pasiekė rezultatų kovoje su PVM nepriemoka – tarp 11 paminėtų valstybių Lietuvos nebuvo.
Trejus metus ekonomika sparčiai augo ir tai, pasak parlamentarės, buvo itin tinkamas metas pokyčiams, „kada patys žmonės nori išlįsti iš šešėlio“. O dabar Finansų ministerija ir Lietuvos bankas prognozuoja, kad ekonomika augs lėčiau.
„Ir statybų sektorius ir automobilių perpardavimas, ir turgavietės, ir visos veiklos, kur žmonės dirba individualiai, turi verslo liudijimą, dirba pagal pažymas – jų niekas neprižiūri, ar kalbėtumėme apie Valstybinę darbo inspekciją, ar apie Valstybinę mokesčių inspekciją, iš tiesų milijardai slepiasi šešėlyje“, – kalba R.Budbergytė.
Tačiau dabar, anot jos, ne metas imtis naujų priemonių.
„Jie bandys tai užmesti kitai Vyriausybei, kuri ateis. Nes etapai, pvz., statybininko kortelės įvedimo, kitas etapas atsiranda jau po kelerių metų. Dabar aš iš tiesų nesuprantu, ko siekiama“, – vertino R.Budbergytė.
Ji pasiūlytas priemones lygini su „dūmų uždanga“, bandančia parodyti, kad daroma daug, tačiau nesprendžiant problemos.
„PVM atotrūkis pas mus yra pati silpniausia vieta, jeigu kalbame apie tai, kiek mes nesurenkame. Bet žiūrėkite, jie pradeda nuo statybininkų. O kur yra planas, kaip įveiskime PVM atotrūkį, tai yra labai aktualu. (…) Statybininkų kortelės yra jau seniai paruoštos tos priemonės, statybininkų organizacijų asociacijos, jie daug metų su tais pasiūlymais vaikšto ir tie pasiūlymai tikrai geri“, – svarstė R.Budbergytė.
Lietuvos statybininkų asociacija toliau siūlo neeikvoti išteklių ir naudotis jų sistema
Lietuvos statybininkų asociacija (LSA), sukūrusi savo ID kortelių sistemą, pranešė siekianti, kad nuo 2020 m. visiems darbuotojams, dirbantiems statybvietėse, turinčiose statybos leidimą, būtų privaloma turėti Statybininko kortelę.
Esą LSA sukurta STATREG sistema jau antrus metus yra sėkmingai administruojama, o jai tapus privaloma valstybės mastu – būtų galima naudoti jau po pusės metų, tam, kad teisės aktų pakeitimai protingu laiko intervalu būtų įvesti į rinką. Nurodoma, esą Vyriausybė numato visiškai naujos sistemos kūrimą, kuris užtruktų realiai apie 3-4 metus ir per kurį būtų prarasti keleri metai kovoje su „šešėliu“ statybų sektoriuje.
Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo, kompetencijų vertinimas yra valstybės institucijoms nebūdinga funkcija, o Lietuvos statybininkų asociacija gali užtikrinti profesionalų ir patikimą jos vykdymą.
„Kompetencijų vertinimo funkcijos vykdymą turi atlikti kompetentingi profesionalai, turintys statybos srities ekspertines žinias, o būtent tokie ir yra mūsų ekspertai. Visų antra, mes atitinkame visus įstatymo reikalavimus šiai funkcijai vykdyti“, - teigia jis.
LSA valstybės institucijoms dar kartą siūlo bendradarbiauti, neeikvoti valstybės biudžeto bei naudoti jau veikiančią ir asociacijos vystomą Statybininko kortelių išdavimo sistemą STATREG.
