Nors valdžia nuolat didina mokesčius, nacionalinio biudžeto pajamų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis mažėja. Verslas traukiasi į „pilkąją“ arba „juodąją“ zoną. Pasak SEB banko ekspertų, neabejojama, kad šį procesą suaktyvino pagrindinių mokesčių tarifų didėjimas. „Įvertinusi šias tendencijas valdžia privalėjo „persirikiuoti“, tačiau ji to nepadarė ir rudenį pradėjo dar vieną PVM ir akcizo mokesčių didinimo raundą“, – teigia šio banko analitikai.
Verslas traukiasi į „pilkąją“ arba „juodąją“ zoną.
Šį rudenį šalies ekonomikos tyrimą atlikęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas taip pat konstatuoja faktą, kad rekordiškai augančios šešėlinės ekonomikos mastą neabejotinai lėmė padidinti mokesčiai.
Kaip rodo statistika, per antrąjį šių metų ketvirtį šalies ekonomika susitraukė 20,2 proc., o pusės metų BVP įvertis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, lygus minus 17 procentų.
Naujausioje Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje SEB banko analitikai konstatuoja, kad BVP kritimas jau pasiekė vadinamąjį dugną. Spėjama, kad realusis BVP metų pokytis šiemet ir kitąmet dar bus minusinis – atitinkamai 15,5 ir 3,5 procento.
Atspindžiai biudžete
Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, nacionalinio biudžeto vykdymo vargai dar nesibaigė, o pajamų smukimas įrodo, kad šešėlinė ekonomika plečiasi.
„Pagrindinė išvada tokia: ekonomika traukiasi, bet mokesčių įplaukos smunka dar sparčiau. Tai reiškia, kad verslas toliau traukiasi į šešėlį, ypač vengiama mokėti PVM mokestį, be to, sparčiai mažėja gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įplaukos“, – dėsto G.Nausėda.
Jo pateiktais duomenimis, šiemet per pirmą pusmetį į nacionalinį biudžetą surinkta tik 8,275 mlrd. litų, t. y. 18,6 proc. mažiau nei pernai, kai pusmečio įplaukos siekė 10,161 mlrd. litų.
SEB banko skaičiavimais, įplaukos iš PVM pernai pirmą pusmetį buvo 4,788 mlrd. litų, o atitinkamu laikotarpiu šiemet – 3,511 mlrd. litų, t. y. net 26,7 proc. mažesnės. Todėl pakartotiną PVM tarifo didinimą ekspertai laiko abejotinu sprendimu. GPM įplaukos per pirmąjį pusmetį susitraukė 20,2 procento. Nors šį reiškinį ekspertai aiškina GMP tarifo sumažinimu metų pradžioje, jie neabejoja, kad dar daugiau įtakos tam turėjo labiau nei tikėtasi išaugęs nedarbo lygis ir populiarėjanti atlyginimų mokėjimo vokeliuose praktika.
Didėja slėpynių mastai
Lietuvos laisvosios rinkos institutas skelbia, kad šiemet šešėlinė ekonomika turėtų sudaryti 24,3 proc. BVP, kitąmet – 27,1 procento. Pasak instituto prezidentės Rūtos Vainienės, tai yra neregėtas augimas, rodantis, kad į biudžetą bus surenkama vis mažiau mokesčių, todėl būtina mažinti mokesčius ir gelbėti verslą. Ekspertė pažymi, kad Vyriausybės sprendimas sumažinti dyzelino akcizą jau pasitvirtino, todėl siekiant bent jau nebloginti padėties PVM tarifą būtina sumažinti iki 19 procentų. Atlikto tyrimo duomenimis, maždaug penktadalis visų įmonių pajamų yra neapskaitytos.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas skelbia, kad šiemet šešėlinė ekonomika turėtų sudaryti 24,3 proc. BVP, kitąmet – 27,1 procento.
Kaip LŽ informavo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), per pirmąjį pusmetį nustatyta apie 206 mln. nuslėptų mokesčių, o pernai per tą patį laikotarpį jų išieškota 123 mln. litų. Todėl VMI, remdamasi kontrolės rezultatais, konstatuoja, jog esama požymių, kad verslas traukiasi į šešėlį.
„Pagrindinė priežastis, lemianti sąžiningų mokesčių mokėtojų vėlavimą atsiskaityti, yra apyvartinių lėšų trūkumas ir likvidumo problemos, o nesąžiningi mokesčių mokėtojai, pasinaudoję dabartine ekonomikos situacija, siekia gauti daugiau pajamų iš šešėlinės veiklos. Todėl VMI, atsižvelgdama į susidariusią situaciją, siekia dviejų tikslų: išvengti mokesčių nuslėpimo ir suteikti pagalbą mokesčių mokėtojams, todėl naudoja ir prevencijos priemones, ir taiko sankcijas bei baudas nesąžiningiems mokesčių mokėtojams“, – aiškino VMI viršininko pavaduotojas Dainius Daugirda.
Pasak jo, sunkmečiu pradėjo plisti vengimo mokėti mokesčius būdai: pajamų neapskaitymas, nelegalus darbas, verslo perkėlimas į naujai įsteigtą arba nupirktą įmonę. D.Daugirda pažymi, kad dalis verslininkų ir sunkmečiu tariasi su VMI dėl mokestinių kreditų, kurie šiemet tapo gana populiarūs. Apie 2800 mokesčių mokėtojų jau suteikta per 170 mln. litų mokestinių kreditų.
