„Pasninkauja tie žmonės, kurie yra religingi, praktikuojantis ir matantys to svarbą. Jeigu musulmonas verslininkas turi restoraną, tai nesikerta su tuo, nes maitinami žmonės, kurie neprivalo pasninkauti. Dėl to jokių problemų nėra“, – paklaustas, ar musulmonų ūkinė veikla ramadano metu nenusižengia jų religiniams įsitikinimams, teigė R.Jakubauskas.
R.Jakubauskas paaiškino, kad ramadano mėnesis yra skirtas dvasiniam ir fiziniam žmogaus apsivalymui.
Jis pridūrė, kad kai kuriose musulmoniškose šalyse egzistuoja taisyklės, remiantis kuriomis restoranai nedirba dienos metu, o duris atveria tik vakare, kuomet į juos suplaukia religingi klientai.
R.Jakubauskas paaiškino, kad ramadano mėnesis yra skirtas dvasiniam ir fiziniam žmogaus apsivalymui.
„Pasninkas yra svarbus sveikatai. Kai žmogus pasninkauja, jis gali lengviau medituoti ir aukoti. Tada jis geriau suvokia vargšus, susiduriančius su nepritekliumi“, – teigė muftijus.
Musulmonų pasninko mėnuo, anot R.Jakubausko, didelių pokyčių taip pat neįneša ir į islamo išpažinėjų daugumą turinčių valstybių ūkinę veiklą.
Musulmonų pasninko mėnuo, anot R.Jakubausko, didelių pokyčių taip pat neįneša ir į islamo išpažinėjų daugumą turinčių valstybių ūkinę veiklą.
Jose įprastine tvarka dirba įvairūs finansiniai institutai, įmonės ir valstybės institucijos.
„Niekas nesikeičia, gyvenimas tęsiasi, tik žmonės pasninkauja. Kai kurios įmonės ar institucijos kaip nors kitaip išdėsto savo darbo laiką, tačiau tai – kiekvieno individualus reikalas“, – paaiškino R.Jakubauskas.
Naujausiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 3000 musulmonų.