Vienas ikiteisminis tyrimas buvo baigtas laidavimu įmonę atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jai pripažinus kaltę. Šiuo metu sprendžiamas klausimas ir dėl antrojo ikiteisminio tyrimo, susijusio su kita odontologijos įmone, užbaigimo laidavimu.
Minėtiems ikiteisminiams tyrimams vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūra, juos atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai. Abu tyrimai buvo atskirti nuo didelės FNTT pareigūnų ir Klaipėdos apygardos prokuratūros tiriamos bylos, susijusios su odontologijos sektoriumi.
Viename ikiteisminiame tyrime buvo nustatyta, kad Šiauliuose veikianti įmonė dvejus metus apgaulingai tvarkė savo buhalterinę apskaitą bei, siekdama išvengti mokesčių, teikė neteisingus duomenis apie pajamas. Pareigūnai išsiaiškino, kad įmonė veikė pagal jau žinomą schemą – iš odontologijos priemonių tiekėjo be apskaitos dokumentų įsigijo darbui reikalingų prekių – dantų implantų – už daugiau nei 42 tūkst. eurų. Įsigijimas vyko konsignacijos pagrindais, kai prekės pirkėjui buvo perduotos su krovinių važtaraščiu, tačiau neišrašius sandorį pagrindžiančių sąskaitų faktūrų, o parduotos prekės liko prekių tiekėjo apskaitoje.
Odontologijos įmonė neoficialiai įsigytus implantus dėjo klientams ir už tai gavo beveik 161 tūkst. eurų pajamų, kurių neapskaitė. Pareigūnai, įvertinę visas aplinkybes ir galiojančius pelno mokesčio įstatymus, paskaičiavo, kad ši įmonė valstybei nesumokėjo per 5,9 tūkst. pelno mokesčio. Įmonė pripažino kaltę ir atlygino žalą.
Kito ikiteisminio tyrimo centre atsidūrusi odontologijos įmonė veikė pagal tokią pat schemą. Per kiek daugiau nei dvejus metus taip pat Šiaulių mieste implantavimo ir protezavimo paslaugas teikusi odontologijos įmonė iš tų pačių tiekėjų pirko odontologines prekes konsignacijos pagrindais. Pagal tokią pat schemą buvo įsigyta implantų už kiek daugiau nei 33 tūkst. eurų, o juos implantavus klientams gauta ir į apskaitą neįtraukta per 93 tūkst. eurų. Įmonė pripažino apgaulingai tvarkiusi savo apskaitą ir atlygino priskaičiuotą valstybei padarytą žalą – per 3,3 tūkst. eurų.
Be to, pareigūnai nustatė, kad šios įmonės visai netvarkė arba tik iš dalies tvarkė pagal teisės aktus privalomus odontologinių implantų registracijos žurnalus.
Ikiteisminiams tyrimams vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė.
FNTT jau anksčiau identifikavo odontologijos sektorių kaip rizikingą. Dažniausiai pareigūnų nustatomi pažeidimai būna susiję su apgaulingu apskaitos tvarkymu, atlyginimais vokeliuose, galimu gautų pajamų neapskaitymu. Odontologijos paslaugas teikiančios įmonės galimai slepia gautas pajamas nenorėdamos mokėti didesnio pelno mokesčio, kurio tarifas padidėtų nuo 5 iki 15 proc., jei įmonė per metus oficialiai uždirbtų ir į apskaitą įtrauktų per 300 tūkst. eurų apmokestintų pajamų.
Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 100 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.
