Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vidaus administravimo skyriaus specialistės Austinos Vžesniauskaitės, iš viso Lietuvoje nuo vasario mėn. pabaigos ir kovo mėn. pradžios – kai buvo pradėti fiksuoti pirmieji koronaviruso atvejai Lietuvoje – iki liepos 29 d., izoliavosi 10 409 asmenys, turėję kontaktą su užsikrėtusiuoju COVID-19 asmeniu.
„Tai yra įvardijama kaip didelės rizikos sąlytis. Į šį skaičių neįtraukti užsienyje keliavę asmenys, nes jie įvardijami kaip mažos rizikos sąlytį turėję asmenys. Prievolė izoliuotis keliavusiems užsienyje per laikotarpį nuo kovo mėn. pradžios iki dabar kito“, – 15min atsiųstame atsakyme nurodė A.Vžesniauskaitė.
Kadangi praėjusią savaitę buvo padaugėję tiek COVID-19 atvejų, tiek žmonių, kurie privalo izoliuotis. 15min nusprendė pasidomėti, kiek už nedarbingumą dėl izoliacijos išmokėjo „Sodra“.
Per 300 tūkst. nedarbingumo dėl epideminės situacijos
Tačiau tai sužinoti nėra lengva: kai išduodamas nedarbingumo pažymėjimas dėl saviizoliacijos, žymima, kad priežastis – epideminė situacija.
Lygiai taip pat žymimi ir nedarbingumo pažymėjimai tėvams ar globėjams, kurie turi prižiūrėti saviizoliacijoje esantį vaiką.
Dėl epideminės situacijos 60 dienų nedarbingumas buvo suteikiamas tėvams vaikų priežiūrai dėl uždarytų ugdymo įstaigų, darželių. Tas pats galiojo ir prižiūrintiems neįgaliuosius ar senjorus, kai buvo uždaryti dienos centrai. 60 parų nedarbingumas dėl tos pačios priežasties suteikiamas asmenims, kurių darbe nebuvo paskelbta prastova bei negalintiems dirbti nuotoliniu būdu ir sergantiems lėtinėmis ligomis, dėl kurių padidėja rizika užsikrėsti koronavirusu.
Tiesa, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) liepos antroje pusėje išplatintame pranešime nurodė, kad žmonėms, kurie į koronaviruso paveiktą šalį išvyksta ne darbo tikslais, o, pavyzdžiui, atostogauti, nebebus išduodami nedarbingumo pažymėjimai privalomai saviizoliacijai.
Kaip 15min sakė Malgožata Kozič, „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė, iš viso nuo karantino ir ekstremaliosios situacijos pradžios išduota per 339 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų dėl epideminės situacijos. Iš jų vaiko priežiūrai – beveik 289 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų.
Ji nurodė, kad iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį išduota 1 mln. 492 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Į bendrą nedarbingumo pažymėjimų skaičių įskaičiuoti ir nedarbingumo pažymėjimai dėl saviizoliacijos. Palyginti, pirmąjį 2019 metų pusmetį išduota 1 mln. 361 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, pirmąjį 2018 metų pusmetį – 1 mln. 555 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų.
Asmenų, turinčių galiojančius nedarbingumo pažymėjimus, skaičius nuo karantino pradžios svyravo. Pavyzdžiui, pasak „Sodros“ atstovės, antrąją karantino savaitę, kovo pabaigoje, apie 15 tūkst. žmonių turėjo nedarbingumo pažymėjimus dėl epideminės situacijos. Šiuo metu tokių žmonių yra apie 700.
„Nedarbingumo pažymėjimų skaičius nebūtinai rodo sergančių ar ligonius slaugančių asmenų skaičių, kadangi vienam asmeniui pažymėjimas gali būti pratęstas kelis kartus, arba, pavyzdžiui, mamai, kuri prižiūri namuose tris vaikus, išduotas vienas nedarbingumo pažymėjimas“, – pabrėžė M.Kozič.
Išmokos – viename katile
M.Kozič pažymi, kad „Sodra“ skaičiuoja, kiek bendrai ligos išmokų buvo išmokėta, bei kiek žmonių turėjo nedarbingumo pažymėjimus dėl epideminės situacijos.
Kadangi lėšos nėra skaičiuojamos pagal tarptautinius ligų kodus, negalima išskirti, kiek ligos išmokų gavėjų turėjo nedarbingumą dėl koronaviruso infekcijos, kiek – dėl saviizoliacijos, o kiek – dėl senjorų slaugymo namuose.
Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį išduota 1 mln. 492 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų.
„Operatyviais duomenimis, kurie ateityje dar gali būti patikslinti, pirmąjį šių metų pusmetį bendros ligos išmokų išlaidos siekė 325 mln. eurų – tai yra 129 mln. eurų daugiau, nei planuota. Vidutinė vienos dienos ligos išmoka siekė 32,7 euro“, – atsakė M.Kozič, pridūrusi, kad bendra ligos išmokų suma dėl epideminės situacijos nuo karantino pradžios siekia apie 114 mln. eurų.
Ji teigė, kad ligos išmoka dėl paties asmens saviizoliacijos (kaip ir dėl paties asmens ligos) iš „Sodros“ lėšų yra mokama nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos ir siekia 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio. O ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys.
Taigi, jei vidutiniškai viena nedarbingumo diena kainavo 32,7 euro, o „Sodra“ apmoka 12 dienų, vadinasi vienas saviizoliacijoje esantis žmogus gavo maždaug 392,4 euro išmoką.
Kaip teigė NVSC, iki liepos 29 d. 10 409 žmonės turėjo izoliuotis dėl kontakto su sergančiuoju COVID-19. Tad, preliminariai, 15min skaičiavimu, „Sodrai“ izoliacijoje esantiems žmonėms galėjo išmokėti apie 4 mln. 84 tūkst. eurų.
Tačiau, kaip pabrėžia M.Kozič, gali būti, kad ne visi žmonės, kurie NVSC duomenimis buvo izoliacijoje, gavo nedarbingumo pažymėjimus. Pavyzdžiui, dalis iš jų galėjo būti vaikai ar pensininkai, arba asmenys, esantys vaiko priežiūros atostogose ir pan.
„Be to, ne visi žmonės, kuriems gydytojo buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, būtinai gavo ligos išmoką. Nedarbingumo pažymėjimas pateisina neatvykimą į darbą, tačiau jei asmuo neturi reikiamo darbo stažo ar neatitinka kitų įstatymų numatytų reikalavimų, ligos išmoka jam neskiriama“, – komentavo „Sodros“ atstovė.
Tiesa, atskirai fiksuojami medikai, pareigūnai ir kiti žmonės, kurių darbe yra neišvengiamas kontaktas su sergančiais COVID-19, gauna didesnę išmoką jeigu darbo metu užsikrėtė šiuo virusu.
Pagal įstatymą ligos išmoka mokama iš „Sodros“ lėšų nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Iš viso nuo karantino ir ekstremaliosios situacijos pradžios išduoti 828 tokių pažymėjimai, atsakė M.Kozič.
„Visos ligos išmokos mokamos iš „Sodros“ fondo biudžete numatytų asignavimų ligos socialiniam draudimui. 2020 metų plane, kuriame nebuvo įvertinta pandemijos įtaka, ligos socialiniam draudimui buvo numatyta beveik 359 mln. eurų“, – pridūrė M.Kozič.
Pirmąjį šių metų pusmetį bendros ligos išmokų išlaidos siekė 325 mln. eurų – tai yra 129 mln. eurų daugiau, nei planuota, – sakė M.Kozič.
Dalis šių lėšų šaltinis yra „Sodros“ rezervas, kurį Vyriausybė leido naudoti prasidėjus pandemijai, Be to, kaip teigė įstaigos atstovė, papildomai gaunami asignavimai iš valstybės biudžeto padidėjusioms ligos išmokoms kompensuoti – pirmąjį šių metų puslapį jų suma siekė 80 mln. eurų.
Paklausta, kodėl atskirai neskaičiuojamos išmokos dėl izoliacijos, dėl vaiko priežiūros bei, pavyzdžiui, dėl susirgimo koronavirusu, M.Kozič atsakė, kad „Sodra“ kaupia ir susistemina duomenis taip, kad galėtų tinkamai ir efektyviai vykdyti savo veiklos funkcijas.
„Ligos išmokoms skirtų lėšų apskaita yra vedama ne pagal tarptautinių ligų kodų klasifikaciją, todėl viešai skelbiamoje statistinėje informacijoje „Sodra“ neišskiria, kiek ligos išmokų išmokėta atskirai dėl skirtingų nedarbingumo priežasčių“, – nurodė M.Kozič.
