„Dialogas yra reikšmingas, nes ginčas kainuoja žmogiškųjų, laiko ir piniginių sąnaudų“, – teigė J.Gricius.
Laukia ilgai, paskui skundžiasi
„Kantrūs žmonės yra, kantrūs darbuotojai. Jie laukia ir du, ir tris mėnesius – turbūt jie yra tinkamai informuojami apie susidarusias problemas, tų problemų sprendimų būdus, jie disponuoja informacija, juos tinkamai informuoja, yra skaidrus požiūris arba neslepiama situacija, žmonės gauna atlyginimus dalimis ir laukia, ir nesiskundžia“, – tikino specialistas.
„Bet šiaip bet kokiu atveju yra nustatyti procedūriniai terminai ir į darbo ginčo komisiją galima kreiptis per tris mėnesius nuo fakto paaiškėjimo. To termino reikėtų laikytis“, – tikino J.Gricius.
Visgi pašnekovas pasakojo, kad yra situacijų, kada kreipiamasi nedelsiant, vos atsiradus darbo užmokesčio nemokėjimo faktui.
„Iš 5000 gautų prašymų, 90 proc. sudaro klausimai, keliami dėl darbo užmokesčio. Pažeidimai, be abejo, identiški. Nemokėjimas, vėlavimas, galutinis atsiskaitymas, nevykdymas galutinio atsiskaitymo. Ir kitų teisių bei pareigų, susijusių su darbo įsipareigojimais, nevykdymas“, – pasakojo specialistas.
Valstybės neatsiskaitymas su advokatais yra opi problema, tačiau blogiausia dar ir tai, kad nėra mokamos jokios palūkanos, o įsiskolinimo sumos siekia 20–30 tūkst. Lt.
Advokatams sunkiausia
Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Meškauskaitė tikino, kad nors su vėluojančiais atlyginimais susiduria daugelio profesijų atstovai, advokatų situacija šiek tiek sudėtingesnė.
„Su mūsų korporacijos nariais yra dar daugiau problemų. Jei darbuotojui darbdavys nemoka atlyginimo, tai galima pasiskųsti Darbo inspekcijai. Tuo tarpu advokatai, negali pasiskųsti Darbo inspekcijai, nes mes esame laisvos profesijos atstovai ir neturime darbo santykių. Šita įsiskolinimo problema tęsiasi jau ne vienerius metus“, – tikino L.Meškauskaitė.
Pasak teisininkės, valstybės neatsiskaitymas su advokatais yra opi problema, tačiau blogiausia dar ir tai, kad nėra mokamos jokios palūkanos, o įsiskolinimo sumos siekia 20–30 tūkst. Lt.
„Nesumokama ir pusę metų, ir ilgesnį laiką“, – pridūrė pašnekovė.
Esant tokiai situacijai, bus inicijuojama tai, kad ir advokatams prasiskolinusi valstybė mokėtų procentus už vėluojantį uždirbtą atlygį.
Visą laidos įrašą galite išgirsti čia
