Prieš kelerius metus atsakymas dažniausiai buvo akivaizdus – dėl didelės kainos elektromobilis racionaliai transporto išlaidas vertinantiems lietuviams nebuvo pirmasis pasirinkimas. Šiandien situacija keičiasi elektromobilių naudai. Per metus nuvažiuojant tam tikrą atstumą, elektromobilio eksploatacija tampa pigesnė. Koks tai atstumas ir kaip jis priklauso nuo konkretaus modelio?
Parama, stotelė ir kitos fiksuotos išlaidos
Šiuo metu fiziniai asmenys, įsigydami naują elektromobilį, gali pasinaudoti Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skiriama 5 tūkst. eurų parama. Ji pastebimai sumažina naujo elektromobilio kainą ir, kaip bus matyti konkrečiuose palyginimuose, gerokai priartina elektromobilio atsipirkimo tašką, palyginti su benzininiais ir dyzeliniais modeliais.
Kita vertus, daugiausia vertės įsigytas naujas automobilis praranda dėl nusidėvėjimo. Todėl skaičiuojant atsipirkimo kainą, laikoma, kad automobilis kasmet praranda po penktadalį (20 proc.) savo vertės, todėl jo likutinė vertė po 3 metų sudarys 51 proc., 4 metų – 41 proc., o 5 metų – 33 proc. jo pirminės įsigijimo kainos.
Prie elektromobilio įsigijimo kainos reiktų pridėti ir įkrovimo stotelės kainą. Jos įrengimas paprastai kainuoja mažiausiai 600 eurų, todėl geriausia, jei ją gali įrengti pats namo statytojas. Gyvenantiems senuose daugiabučiuose galimybės įsirengti įkrovimo stotelės šiuo metu nėra, todėl jų gyventojams sprendimą galėtų pasiūlyti pažangus darbdavys, savo aikštelėje įrengęs atitinkamą kiekį įkrovimo stotelių.
Dar viena svarbi bet kokio automobilio eksploatacijos sąnaudų eilutė – draudimas. Tiksli draudimo kaina priklauso nuo automobilio markės, galios ir kitų parametrų. Vis dėlto kasko draudimo atveju metinė draudimo kaina vidutiniškai sudaro apie 2,5 proc. automobilio vertės, todėl kuo brangesnis automobilis, tuo ši eilutė bus didesnė. Elektromobiliai šiuo metu vidutiniškai yra brangesni už analogiškus benzininius ar dyzelinius modelius, todėl jų draudimui kasmet tektų išleisti kiek daugiau.
Nemaža dalis pirkėjų naujam automobiliui įsigyti renkasi lizingo paslaugą. Pavyzdžiui, „Swedbank“ elektromobilių pirkėjams taiko mažesnę maržą, kuri per penkerius metus, kiek vidutiniškai trunka lizingo sutartis, gali sumažinti palūkanų įmokas ketvirtadaliu ar net trečdaliu. Per ilgesnį laikotarpį tai leistų sutaupyti apčiuopiamą sumą.
Tiesioginės eksploatacijos išlaidos
Pagrindinės su automobiliu susijusios tiesioginės eksploatacijos išlaidos yra degalai arba energija. Apskritai, automobiliai su vidaus degimo varikliu naudoja daugiau energijos, nes ši technologija, palyginti su elektrine pavara, yra kur kas mažiau efektyvi. Dėl to elektromobiliui įveikti tą patį atstumą, lyginant su benzinu ar dyzelinu varomu automobiliu, įprastai reikės 3–5 kartus mažiau energijos.
Skaičiavimuose daroma prielaida, kad elektromobilis įkraunamas naktinio ESO plano „Namai“ ar „Namai+“ tarifu, kuris šiuo metu siekia 0,1 euro/kWh. Aišku, kartais gali prireikti įkrauti mokamose stotelėse, kuriose elektros kaina yra gerokai didesnė, tačiau tam tikrose vietose bus galimybė elektromobilį įkrauti nemokamai. Todėl tą kainą, kuria galime elektromobilį įkrauti namuose, laikykime bendru įkrovimo vidurkiu.
Kalbant apie automobilį su vidaus degimo varikliu, skaičiuojame, kad dyzelino vidutinė kaina sudaro 1,2 euro už litrą, o benzino – 1,3 euro už litrą. Tiesa, šiuo metu tiek elektros, tiek kuro kainos stipriai kyla, tačiau santykis tarp kuro ir elektros kaštų visgi išlieka panašus.
Naujo automobilio techninio aptarnavimo išlaidos sudarys nedidelę dalį visų išlaidų. Čia elektromobiliai taip pat turi pranašumą prieš benzininius automobilius. Dėl paprastesnės elektromobilių konstrukcijos jų techniniai aptarnavimai yra apie 3 kartus pigesni nei benzininių ar dyzelinių.
Yra ir kitų aspektų, tačiau įvertinti jų įtaką kainai jau sudėtingiau. Pavyzdžiui, už elektromobilių parkavimą didžiuosiuose miestuose dažniausiai nereikės mokėti, taip pat sutaupoma laiko važiuojant A juosta spūsčių metu. Kita vertus, daugiau laiko reiktų skirti elektromobilio įkrovimui ilgesnių kelionių metu ar planuoti jų maršrutą pagal tai, kur pakeliui galima rasti bent kelias įkrovimo stoteles. Į šiuos aspektus skaičiuojant kainą neatsižvelgiama.
Kompaktinės klasės modeliai
Norint kuo tiksliau palyginti automobilius su vidaus degimo varikliu ir elektrine pavara, reikia labai panašių modelių, turinčių kuo vienodesnę komplektaciją.
Pirmasis palyginimas – kompaktinės klasės elektromobilis „Citroen e-C4“ ir du „Citroen C4“ modeliai su 1,2 l darbinio tūrio benzininiu ir 1,5 l darbinio tūrio dyzeliniu varikliais. Nors šių trijų modelių komplektacijos itin panašios, kainų skirtumai tarp jų didžiuliai – elektromobilis kainuoja apie 10 tūkst. eurų brangiau nei dyzelinis ir 12 tūkst. brangiau nei benzininis modeliai.
Elektrinis „Citroen“, remiantis WLTP metodika, gali įveikti iki 350 km, bet realybėje jo įveikiamas atstumas sudarys vidutiniškai 250 km. Jei šį elektromobilį įsigytumėte be APVA paramos, tai per penkerius jo eksploatacijos metus reikėtų nuvažiuoti bent 27,7 tūkst. km, kad bendra jo nauda susilygintų su benzininiu modeliu, ir net 37,6 tūkst. km, kad jis prilygtų dyzeliniam.
Pasinaudojus APVA parama, elektromobilio atsipirkimas tampa kur kas greitesnis – per metus pakankama nuvažiuoti 11,8 tūkst. km, kad jis taptų tiek pat patrauklus, kiek ir benzininis modelis, ir 13 tūkst. km, kad prilygtų dyzeliniam.
Elektrinis ir benzininis krosoveriai
Ieškant didesnio modelio, galima palyginti elektrinį „Škoda Enyaq“ ir dyzelinį „Škoda Kodiaq“. Pasirinkus elektrinį „Enyaq iV 80“ (WLTP rida – 536 km, reali – 420 km) ir įvertinus APVA kompensaciją, elektromobilis pagal savo naudą susilygina su dyzeliniu per metus nuvažiuojant 25 tūkst. km.
Tuo metu pasirinkus elektrinį modelį su mažesniu įveikiamu atstumu „Enyaq iV 60“ (WLTP – 413 km, reali – 330 km), jį pagal savo naudą būtų verta pirkti jau nuvažiuojant vos 12 000 km. Kadangi baterija yra daugiausiai kainuojanti elektromobilio dalis, tai jos talpa ir nuo to priklausantis maksimalus įveikiamas atstumas smarkiai lemia konkretaus modelio patrauklumą.
Naudota „Tesla“ geriau už BMW
Į palyginimą įtraukus naudotus automobilius, elektromobilių patrauklumas dar labiau sustiprėja. Kaip pavyzdį imkime kompaktinės klasės antros kartos elektromobilį „Nissan Leaf“ (vidutinė kaina rinkoje apie 20 tūkst. eurų) ir trejų metų senumo „Volkswagen Golf“ su 1,5 l darbinio tūrio benzininiu varikliu ir automatine pavarų dėže (vidutinė kaina rinkoje apie 14 tūkst. eurų).
Įvertinę 2,5 tūkst. eurų APVA paramą naudotiems elektromobiliams, gauname, kad per metus su elektromobiliu pakaktų nuvažiuoti 7,4 tūkst. km atstumą, kad jis įgytų pranašumą prieš benzininį modelį.
Jei vertiname aukštesnės klasės modelius, pavyzdžiui, elektromobilį „Tesla Model 3 Long Range“ ir atitinkamos dinamikos benzininį „BMW M340i xDrive“, tai naudotas elektromobilis jau dabar kainuoja pigiau nei benzininis, o jo eksploatacijos sąnaudos ilgainiui bus gerokai mažesnės nepriklausomai nuo ridos.
Parama svarbi, bet patrauklumas didės ir be jos
Dėl APVA teikiamos paramos elektromobilis tampa ne tik ekologišku, bet ir ekonomiškai naudingu pasirinkimu. Nedideli miesto elektromobiliai „atsipirkimo“ lūžio tašką pasiekia per trumpesnį laiką, o naudotų elektromobilių atveju ekonominė nauda yra dar labiau akivaizdi. Aukštesnės klasės elektromobiliai taip pat atsiperka per trumpesnį laiką, palyginti su tos pačios klasės benzininiais ar dyzeliniais modeliais.
Tuo metu naudoti elektromobiliai, kuriuos įsigyjant gaunama du kartus mažesnė APVA paramos suma, atrodo kaip kur kas geresnis pasirinkimas negu benzininiai ar dyzeliniai modeliai, o jų nauda išryškėja per dar trumpesnį laiką.
Lietuvai aktyviai imantis kovos prieš klimato kaitą priemonių, tikėtina, kad jau artimiausioje ateityje automobiliams su benzininiais ir dyzeliniais varikliais gali būti įvesti nauji taršos mokesčiais ar tuo tikslu padidintas akcizas degalams. Tuo metu didėjanti elektromobilių pasiūla ir tobulėjančios jų technologijos toliau lems jų kainos mažėjimą, todėl jų patrauklumas turėtų ir toliau augti.
