Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Kinija – amerikiečių verslo paslapčių vagilė ir valiutos manipuliatorė

Respublikonų kandidatas į JAV prezidento postą Donaldas Trumpas ne kartą kinus vadino melagiais ir manipuliatoriais bei pažadėjo, kad tapęs prezidentų įvestų 45 proc. mokestį į šalį įvežamoms kiniškoms prekėms. Ir nors tokį D.Trumpo pasiūlymą ekspertai vadina pernelyg radikaliu, tačiau pabrėžia, kad dvišalėje prekyboje Kinija JAV atžvilgiu iš tiesų ne visada elgiasi sąžiningai, rašo cnn.com.
Pekinas – senosios ir šiuolaikinės architektūros miestas
Pekinas / „Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr.

Praėjusiais metais JAV įsivežė iš Kinijos prekių beveik už 500 mlrd. dolerių, tuo tarpu eksportavo vos už 165 mlrd. dolerių.

Nors dvišalę Pekino ir Vašingtono prekybą temdo daugybę problemų, tačiau bene didžiausia iš jų – kinų kompanijų vykdomos verslo paslapčių ir technologijų vagystės iš JAV įmonių.

Kinija nenori amžinai likti tik pigios avalynės ir marškinėlių gamintoja, todėl visais įmanomais būdais bando neatsilikti nuo JAV aukštųjų technologijų srityje.

Kinija nenori amžinai likti tik pigios avalynės ir marškinėlių gamintoja, todėl visais įmanomais būdais bando neatsilikti nuo JAV aukštųjų technologijų srityje. Dažnai tai daroma ne itin švariais būdais.

Kasmet kinų įmonės iš partnerių JAV pavagia verslo paslapčių už daugiau nei 200 mlrd. dolerių. Kinai kopijuoja viską, pradedant filmais ir elektronikos gaminiais, baigiant programine įranga.

Jeigu Pekinas įvestų tokius pačius verslo paslaptis saugančius įstatymus kaip ir JAV, į pastarąją šalį galėtų sugrįžti apie du milijonai darbo vietų.

Nenuostabu, kad būtent dėl to šis klausimas itin dažnai išnaudojamas šiųmetiniuose kandidatų į JAV prezidento postą debatuose.

Tačiau verslo paslapčių vagystės iš JAV įmonių nėra vienintelė problema. Pekinas taip pat akivaizdžiai proteguoja vietos bendroves ir padeda joms įsivyrauti tam tikruose pramonės sektoriuose.

Pavyzdžiui, Kinija jau kurį laiką kaltinama dėl to, kad dempinguoja plieno kainas, norėdama išstumti konkurentus iš JAV ir Europos.

Be to, Kinijos vyriausybė subsidijuoja ir kitas pramonės šakas, nors tai ir prieštarauja Pasaulio prekybos organizacijos (PSO), prie kurios Pekinas prisijungė 2001 m., nuostatoms.

Maža to, kai kurių JAV technologijų įmonių, tokių kaip „Google“ ir „Apple“ , veikla Kinijoje smarkiai ribojama ir cenzūruojama. Šį pavasarį Kinijos cenzoriai be jokio paaiškinimo nusprendė blokuoti „iBooks“ ir „iTunes Movies“ programas.

Galiausiai dvišalę JAV ir Kinijos prekybą temdo ir dirbtinai žemas juanio kursas, kuris lemia konkurencingas kiniškų prekių kainas jų eksporto rinkose.

Tiesa, per pastaruosius dvejus metus Pekinas po truputį kėlė juanio vertę, o tarptautinis valiutos fondas net tikina, kad Kinijos valiuta daugiau jau nėra nuvertinta. Vis dėlto, ši problema greitai gali grįžti, nes iš karto po „Brexit“ Kinija juanį šiek tiek devalvavo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos