G-7 lyderiai antradienio pareiškime pasmerkė „neskaidrią ir rinką iškraipančią“ Kinijos tarptautinės prekybos praktiką, taip pat pažadėjo sumažinti „strateginę priklausomybę“ nuo Azijos milžinės.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas trečiadienį atmetė kritiką, sakydamas, kad šis G-7 pareiškimas rodo, jog sąjungininkės „be jokio atsakomybės ar moralės jausmo nori kurstyti nesutarimus ir konfrontaciją“.
G-7 turėtų „skatinti globalizaciją“, o ne kurstyti nesutarimus „kritiniu laikotarpiu, kai tarptautinė bendruomenė kovoja su pandemija ir siekia ekonominio atsigavimo“, per eilinę spaudos konferenciją sakė Zhao Lijianas.
G-7 pareiškimas, kuriame lyderiai įsipareigojo „skatinti diversifikaciją ir atsparumą ekonominei prievartai bei mažinti strateginę priklausomybę“, buvo paskelbtas likus kelioms valandoms iki trečiadienį Madride prasidėjusio NATO viršūnių susitikimo.
Per viršūnių susitikimą Madride 30 valstybių Aljansas taip pat turėtų sugriežtinti savo poziciją Pekino atžvilgiu.
Jungtinės Valstijos jau seniai atsargiai žiūri į Pekino prekybos praktiką, kuria, Vašingtono nuomone, siekiama Kinijos bendrovėms užtikrinti nesąžiningą pranašumą prieš užsienio bendroves.
Rusijos įsiveržimas į Ukrainą ir Pekino atsisakymas atsiriboti nuo Vladimiro Putino paskatino kitas šalis, įskaitant eksporto milžinę Vokietiją, taip pat persvarstyti savo ekonominę priklausomybę nuo Azijos milžinės.
Vis griežtesnės Pekino pretenzijos į didžiąją dalį Pietų Kinijos jūros taip pat sukėlė nerimą dėl jo karinių ambicijų.
Vakarų sąjungininkės pripažįsta, kad didžiausių pasaulio iššūkių, įskaitant klimato kaitą, neįmanoma išspręsti be Pekino bendradarbiavimo, tačiau atsargiau vertina Kinijos veiksmus ir tikslus.
Vienas JAV pareigūnas antradienį paskelbtą bendrą pareiškimą pavadino „beprecedenčiu G-7 kontekstu“, nes jame pripažįstama „Kinijos neskaidrių, rinką iškraipančių pramonės direktyvų daroma žala“.
