K.Rogoffas yra šachmatų genijus ir karjerą padarė analizuodamas finansų krizes. Po 2008 metais prasidėjusios recesijos jis tapo knygos „This Time is Different“, analizuojančios 8 šimtmečių krizes, bendraautoriumi.
Kiekviena finansų krizė, rašoma knygoje, kyla iš tos pačios problemos – per didelės skolos. Tam, kad suprastum, kas šiandien vyksta finansų rinkose JAV ir visame pasaulyje, užtenka pažiūrėti į Kinijos skolos naštą ir gęstančią jos ekonomiką bei užkrato galimybę.
„Kinija yra klasikinis „šį kartą viskas bus kitaip“ istorijos pavyzdys“, – aiškino profesorius. Kinija kurį laiką išliko atspari ekonomikos gravitacijos jėgai.
Jis kalbėjo apie rinkų kontrolę, šimtus po miestus migruojančių darbuotojų ir 30 proc. namų ūkių pajamų siekiančias santaupas kaip apie neišvengiamos krizės priežastis.
„Ekonomika yra labai pažeidžiama. Skola yra labai didelė“, – sakė profesorius.
Valstybės skola nuo 7 trln. dolerių 2007 metais 2014 m. viduryje išaugo iki 28 trln. dolerių.
„282 proc. BVP siekianti skola, nors ir kontroliuojama, yra didesnė nei JAV ar Vokietijos. Nerimą kelia keli faktoriai: maždaug pusė paskolų tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijusios su Kinijos nekilnojamojo turto rinka, šešėlinė bankininkystė atsakinga maždaug už pusę naujų paskolų, o vietos valdžių skolos yra labai netvarios“, – rašoma „McKinsey“ studijoje.
Tuomet kyla klausimas, kaip Kinijos ekonomika yra persipynusi su kitų pasaulio valstybių ekonomikomis. Būtent tai pastarosiomis savaitėmis bando išsiaiškinti investuotojai, Kinijai devalvavus juanį ir taip nesėkmingai pabandžius sumažinti akcijų rinkų nuosmukį.
Valstybės skola nuo 7 trln. dolerių 2007 metais 2014 m. viduryje išaugo iki 28 trln. dolerių.
Krytis žemyn tik paspartėjo. Iš dalies dėl spekuliantų, kurie skolinosi pinigų akcijoms pirkti, o dabar yra priversti jas parduoti. Taip kuriasi užburtas ratas.
K.Rogoffas ne vienintelis, kalbėjęs apie Kiniją kaip apie potencialią riziką. Henry M.Paulsonas jaunesnysis, buvęs iždo sekretorius, sakė, kad kyla klausimas ne „ar“, o „kada“ Kinijos finansų sistema turės pradėti grąžinti skolas ir susidurs su skolos restruktūrizavimo klausimu.
Rizikos kapitalo fondo valdytojas Jamesas Chanosas apie Kiniją kalbėjo jau daug metų, o neseniai pasakė: „Kad ir ką galvojate, viskas yra blogiau.“
Yra politinių priežasčių, dėl kurių Kinija privalo įtikinti savo piliečius ir pasaulį, kad gali suvaldyti rinkas ir ekonomikos augimo lėtėjimą.
„Finansinė griūtis veda prie socialinės griūties, o pastaroji – iki politinės suirutės. Čia ir gyvena tikroji baimė“, – sakė K.Rogoffas.
Prie nerimo dėl Kinijos augimo prisidėjo ir rugpjūčio 12 dienos nelaimė, kai sprogimas Tiandzino uostamiestyje nusinešė daugiau nei 100 žmonių gyvybes. K.Rogoffo teigimu, tai pakirto pasitikėjimą Kinijos vyriausybe, nes daug klausimų liko neatsakyta, reakcija į tragediją buvo netinkama.
Profesoriaus teigimu, Kinija turi pakankamai instrumentų, kad bent jau kol kas sustabdytų ekonominės negandos išplitimą po visą pasaulį.
