Derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo prasidėjo 2008 metais, tačiau Oslo ir Pekino santykiai buvo „įšaldyti“ nuo 2010 iki 2016 metų, kai Norvegijos Nobelio komitetas skyrė Nobelio taikos premiją kinų disidentui Liu Xiaobo.
Derybos atsinaujino 2017 metais.
„Atsižvelgiant į COVID-19 poveikį, ankstyvas Kinijos ir Norvegijos derybų dėl laisvosios prekybos susitarimo užbaigimas turėtų didelę reikšmę dvišaliams ekonominiams ir prekybai, taip pat pastangoms išlaikyti atviras ir funkcionuojančias pasaulines tiekimo grandines“, – žurnalistams pažymėjo Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi, lankydamasis Osle Europos turo metu.
„Abi šalys turi paspartinti derybas ir jas kuo greičiau užbaigti“, – pridūrė jis.
Visgi ministras perspėjo dėl „kišimosi“, kai buvo paklaustas apie Norvegijos parlamentarės Guri Melby pasiūlymą nominuoti Honkongo gyventojus Nobelio taikos premijai.
Nuo 2019 metų birželio pradžios Honkongą septynis mėnesius krėtė didžiuliai ir dažnai smurtiniai demokratiniai protestai, kurių metu buvo suimta daugiau nei 9 000 žmonių.
„Praeityje, šiandien ir ateityje Kinija griežtai atmes bet kokius mėginimus panaudoti Nobelio taikos premiją kišimuisi į Kinijos vidaus reikalus. Ši Kinijos pusės pozicija yra tvirta ir mes nenorime matyti mėginimų politizuoti Nobelio taikos premiją“, – pareiškė Wang Yi.
Šių metų Nobelio taikos premija bus paskelbta Osle spalio 9 dieną.
Wang Yi taip pat išsakė kritikos Vašingtonui, su kuriuo Pekinas yra įsitraukęs į žodžių karą dėl to, kas yra kaltas dėl naujojo koronaviruso protrūkio, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas kovo mėnesį jį pavadino virusą „kiniška“ liga.
„Nors Kinija buvo pirmoji šalis, pranešusi PSO ir atitinkamoms šalims apie viruso atsiradimą, tai nereiškia, kad virusas atsirado Kinijoje“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministras.
„Ir iš tikrųjų, per pastaruosius mėnesius atsirado pranešimų ir naujos informacijos, rodančios, kad virusas atsirado skirtingose pasaulio vietose ir daugelyje jų netgi anksčiau nei Kinijoje“, – kalbėjo ministras.
