Sekmadienį, gruodžio 11 dieną, sukako 15 metų nuo Kinijos įstojimo į PPO, o pagal šios organizacijos įstatus tai reiškia, kad šalis automatiškai pripažįstama rinkos ekonomika ir jai nebetaikomas straipsnis, pagal kurį kitos šalys Kinijos prekėms gali nustatyti specialius antidempingo muitus.
Tačiau dėl šio grynai techninio pobūdžio pokyčio kyla abejonių, nes vis daugėja nesutarimų, kuriuos skatina didžiausių pasaulio ūkių nerimas dėl pigių Kinijos prekių, visų pirma plieno, antplūdžio į rinką.
Pavyzdžiui, likus dviem dienoms iki 15-ųjų Kinijos narystės PPO metinių, JAV valdžia nustatė antidempingo tarifus Kinijos skalbyklėms, kurių importas pernai viršijo 1,1 mlrd. JAV dolerių. Be to, buvo paskelbta apie pradėtą tyrimą dėl kiniškos faneros tiekimo, kurio vertė 2015 metais viršijo 1 mlrd. JAV dolerių.
Jeigu Kinija veiks pagal PPO taisykles ir oficialiai apskųs šias priemones, skundų nagrinėjimas gali tęstis kelerius metus ir negalima garantuoti, kad PPO šiuose ginčuose stos į Kinijos pusę. Ekspertai nerimauja, kad Kinijos valdžia gali imtis atsakomųjų priemonių ir iš užsienio importuojamoms prekėms nustatyti savo muitus, kurie galėtų gerokai pakenkti užsienio eksportuotojams.
„Tai mūsų teisių gynimo ir taisyklių laikymosi klausimas, – pareiškė Kinijos valstybės tarybos patarėjas prekybos klausimais Xue Rongjiu. – Kinija nebėra tokia, kokia buvo anksčiau. Mūsų atsakas bus ryžtingas.“
Pagrindiniai Kinijos prekybos partneriai, įskaitant Europos Sąjungą, JAV ir Japoniją, ne kartą reiškė nepasitenkinimą dėl Kinijos valdžios politikos. Be kita ko, Pekinas buvo kaltinamas šalies įmonių rėmimu, dėl kurio jos įgydavo nesąžiningą konkurencinį pranašumą.
„Buvo pernelyg daug aspektų, susijusių su valstybinėmis įmonėmis, subsidijomis ir dempingu, kuriais Kinija nesielgė kaip rinkos ekonomika, – pareiškė JAV Atstovų Rūmų biudžeto komiteto narys Sandy Levinas. – Kinijai buvo iškelta daugiau antidempingo bylų negu visoms kitoms pasaulio šalims kartu sudėjus.“
Tuo tarpu Petersono tarptautinės ekonomikos instituto ekonomistas Chadas Bownas pažymėjo, kad dažniau skųstis dėl Kinijos dempingo Pasaulio prekybos organizacijai ėmė ne tik stambūs išsivystę ūkiai, bet ir kitos šalys, įskaitant Indiją ir Braziliją.
„Tai susiję su Kinija ir visomis pasaulio šalimis, o ne tik su JAV ir Europa“, – pareiškė ekspertas.
Daugelis pažymi, kad JAV požiūris į Kiniją per artimiausius ketverius metus vargu ar pasikeis, nes išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas per savo rinkimų kampaniją ne kartą yra kalbėjęs apie būtinybę apriboti kiniškų prekių importą siekiant apsaugoti vietos gamintojus.
