Toks Pekino žingsnis gali tapti didele kliūtimi prekybos JAV SGD plėtrai, kurią skatina rekordinis gavybos augimas skalūnų telkiniuose, rašo agentūra „Bloomberg“.
Pavojus gali kilti milijardinės vertės projektams, kuriuos „Cheniere Energy“, didžiausia JAV SGD eksportuotoja, ir gamtinių dujų įmonė „Tellurian“ mėgino suderinti su Kinijos valdžia ir valstybinėmis korporacijomis.
Kiek anksčiau šią savaitę buvo pranešta, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas JAV prekybos atstovui Robertui Lighthizeriui pavedė parengti planą, pagal kurį 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms būtų nustatytas 25 proc., o ne 10 proc. importo muitas.
Penktadienį Kinija pareiškė, jog tuo atveju, jeigu Vašingtonas įgyvendins šį planą, Pekinas nustatys importo muitus maždaug 60 mlrd. JAV dolerių vertės amerikietiškoms prekėms.
Kinija jau užima trečią vietą didžiausių JAV SGD pirkėjų sąraše, kuriame nusileidžia tik Meksikai ir Pietų Korėjai.
Vasario mėnesį „Cheniere Energy“ pirmoji iš JAV dujų eksportuotojų su Kinija pasirašė ilgalaikę sutartį, pagal kurią „China National Petroleum Corp“ (CNPC) iki 2043 metų pabaigos kasmet pirks po 1,2 mln. tonų SGD.
Nuo 2018 metų pradžios iki birželio vidurio Kinijai teko 13 proc. SGD, eksportuotų per „Cheniere“ SGD eksporto terminalą „Sabine Pass“ Luizianoje.
2018 metų pirmąjį pusmetį importuotų SGD pardavimai Kinijoje pirmą kartą viršijo SGD kiekius, kuriuos patiekė Kinijos dujų skystinimo gamyklos, pirmą kartą per mažiausiai šešerius metus sumažinusios SGD pasiūlą.
Tuo tarpu bendra SGD paklausa šalyje per pusmetį padidėjo daugiau kaip ketvirtadaliu iki 10,25 mln. tonų.
„SCI International“ duomenimis, importuotų SGD pardavimai iš terminalų sausio–birželio mėnesiais pašoko 76 proc. iki 6,13 mln. tonų, o SGD pardavimai iš gamyklų smuko 11 proc. iki 4,11 mln. tonų.
2017 metais Kinija aplenkė Pietų Korėją ir užėmė antrą vietą pasaulyje pagal perkamą SGD kiekį: šalis įsigijo 38 mln. tonų SGD – 46 proc. daugiau negu 2016 metais.
