Investuotojų nuotaikos pastarosiomis savaitėmis gerėjo, nes vis daugėjo ženklų, kad JAV centrinis bankas sulėtins pinigų politikos griežtinimo tempą, atsižvelgęs į tai, kad infliacija, regis, slopsta, o ekonomikos augimas lėtėja.
Nuotaikas dar praskaidrino tai, kad Kinijos lyderiai po visoje šalyje pastaruoju metu vykusių protestų, per kuriuos taip pat buvo reikalauta daugiau politinių laisvių, ėmė pragmatiškiau žiūrėti į savo kovos su COVID-19 strategiją.
Griežta vadinamoji nulinio COVID-19 politika, dėl kurios didmiesčiuose, įskaitant Pekiną ir Šanchajų, ne vieną mėnesį galiojo karantinas, šiemet gerokai pristabdė šalies ekonomikos augimą ir pastebimai sukrėtė rinkas.
Kinijos kovos su COVID-19 strategijos pokyčiai „rinkose“ pakurstė „optimizmą dėl galimo spartesnio su Kinija susijusio turto vertės augimo 2023 metais“, pažymėjo Stephenas Innesas iš turto valdymo bendrovės „SPI Asset Management“.
„Nors jau įvyko tam tikrų COVID-19 politikos pokyčių vietos lygmeniu, nulinio COVID-19 politikos Kinija oficialiai dar neatsisakė“, – įspėjo jis.
Lūkesčiai dėl geresnių perspektyvų pirmadienį pakurstė augimą Azijos rinkose: vien pagrindinis Honkongo indeksas šoktelėjo daugiau kaip 3 proc., o pagrindinis Šanchajaus indeksas priaugo daugiau kaip 1 procentą.
Augimas taip pat fiksuotas Tokijo, Sidnėjaus, Seulo, Singapūro, Taibėjaus bei Manilos biržose.
Kyla ir naftos kainos, nes, Kinijai švelninant COVID-19 politiką, tikimasi „juodojo aukso“ paklausos augimo. Naftos brangimą taip pat pakurstė Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos sąjungininkų sprendimas nedidinti gavybos.
Ir „Brent“, ir WTI rūšies naftos kainos ankstų pirmadienio rytą pakilo po 2 proc. iki atitinkamai 87,31 ir 81,55 JAV dolerio už barelį.
