Lėtėjant ekonomikos plėtrai, Kinijos prezidentui Xi Jinpingui tampa sunkiau ryžtingai kovoti su Jungtinėmis Valstijomis, kurios įveda vis daugiau importo muitų, siekdamos priversti Pekiną atverti savo ekonomiką.
Nacionalinio statistikos biuro paskelbti duomenys parodė, jog bendrojo vidaus produkto (BVP) metinis augimo tempas antrąjį ketvirtį sulėtėjo nuo 6,4 proc. šių metų sausio–kovo mėnesiais iki 6,2 procento.
Tačiau tokie BVP rodikliai atitinka vyriausybės nustatytą tikslinį ūkio augimo šiais metais intervalą, kuris sudaro 6–6,5 procento.
2018 metais Kinijos ūkio prieaugis siekė 6,6 procento.
„Ekonominės sąlygos ir vidaus rinkoje, ir užsienyje tebėra nepalankios, pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, o išorinis nestabilumas ir neapibrėžtumas didėja“, – pareiškė statistikos tarnybos atstovas spaudai Mao Shengyongas.
„Ekonomika patiria naują ją slopinantį spaudimą“, – pridūrė jis.
Lėtėjant ekonomikos plėtrai, Kinijos prezidentui Xi Jinpingui vis sunkiau ryžtingai kovoti su Jungtinėmis Valstijomis, kurios įveda vis daugiau importo muitų.
Pekinas šiemet ėmėsi naujų priemonių, kad paskatintų ekonomikos plėtrą, tačiau jų nepakako kompensuoti augimo lėtėjimo vidaus rinkoje ir užsienio paklausos silpimo, kurį dar pakurstė prekybos karas su Jungtinėmis Valstijomis – didžiausia prekybos partnere.
Kinijos eksportas pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, ūgtelėjo vos 0,1 procento.
Tad dauguma analitikų prognozuoja, jog Pekinas artimiausiais mėnesiais dar sustiprins savo paramą ekonomikai.
Visgi dalis pirmadienį paskelbtų ekonominių duomenų maloniai nustebino.
Pavyzdžiui, pramonės gamyba Kinijoje birželį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, padidėjo 6,3 proc. ir metinis prieaugis buvo gerokai didesnis negu gegužę, kuomet sudarė 5 proc. ir buvo mažiausias nuo 2002 metų, bei gerokai didesnis už prognozuotus vidutiniškai 5,2 procento.
Birželį paspartėjo ir metinis mažmeninės prekybos apyvartos augimo tempas – nuo 8,6 proc. gegužę iki 9,8 procento.
Tačiau investicijų į infrastruktūrą metinis augimo tempas, kuris nemažai metų siekė beveik 20 proc., sausio–birželio mėnesiais sudarė tik 4,1 procento.
Be to, ir importo, ir eksporto rodikliai birželį buvo mažesni negu tuo pat mėnesiu metais anksčiau.
Nedarbo lygis miestuose paūgėjo nuo gegužę buvusių 5 proc. iki 5,1 procento.
„Ekonominė tikrovė“
Prekybos karas su Jungtinėmis Valstijomis sudavė didelį smūgį Kinijos ekonomikai, kuri taip pat neišvengė pasaulio ūkio augimo lėtėjimo poveikio.
„Kinijos BVP duomenys iš esmės sutapo su vidutinėmis prognozėmis ir patvirtino rinkose vyraujančią nuomonę, jog šalies ekonomikos augimas toliau lėtėja. Ir nors BVP augimo tempas antrąjį ketvirtį buvo lėčiausias per 27 metus, tai, kad rodikliai iš esmės atitiko prognozes, rinkose sumažino nuogąstavimus, jog Kinijos ekonomikos laukia kietas nusileidimas“, – pažymėjo „Vanguard Markets“ vykddomasis partneris Stephenas Innesas.
„Rizikingo turto kainų reakcija bus palanki, tačiau yra sunku ignoruoti ekonominę tikrovę, kad JAV ir Kinijos prekybos karas slegia pasaulio ūkius.“
Vašingtonas ir Pekinas iki šiol nustatė importo muitus daugiau kaip 360 mlrd. JAV dolerių vertės vienas kito prekėms.
Dėl prekybos karo nuo 2018 metų smarkiai sumažėjo JAV žemės ūkio produktų eksportas į Kiniją. Neigiamo poveikio neišvengė ir abiejų šalių pramonės sektoriai.
Pavyzdžiui, aktyvumas Kinijos pramonės sektoriuje praėjusį mėnesį ėmė mažėti.
O Kinijos eksportas į Jungtines Valstijas per pirmąjį pusmetį sumažėjo daugiau kaip 8 procentais.
