Antroji pagal dydį pasaulio ekonomika pernai sparčiai atsigavo nuo koronaviruso sukeltos krizės, o šalies gamyklos skubėjo patenkinti pasaulinį apetitą elektronikai ir medicinos reikmenims.
Tai lėmė, kad Kinijos eksportas praėjusiais metais išaugo 29,9 proc., o metinis prekybos perteklius ūgtelėjo iki 676 mlrd. JAV dolerių, rodo muitinės duomenys.
Muitinės atstovas spaudai Li Kuiwenas pažymėjo, kad prieaugį lėmė išaugę mechaninių ir elektroninių gaminių siuntų srautai.
Nors Kinija „puikiai tvarkėsi“ susidūrusi su iššūkiais, Li Kuiwenas penktadienį žurnalistams sakė, jog ekonomika „susiduria su trigubu – paklausos mažėjimo, pasiūlos šoko ir silpnėjančių lūkesčių – spaudimu“.
Tuo tarpu importo apimtys pernai padidėjo 30,1 procento.
Gruodžio mėnesį eksportas plėtėsi iš esmės taip, kaip tikėtasi – 20,9 proc., tuo metu importas – nuviliančiais 19,5 procento.
Paskutinio metų mėnesio eksporto skaičiai „gali atspindėti omikron žalą pasaulinėms tiekimo grandinėms“, o eksporto užsakymai į Kiniją perkeliami iš kitų šalių, mano „Pinpoint Asset Management“ vyriausiasis ekonomistas Zhiwei Zhang.
„Šiuo metu stiprus eksportas gali būti vienintelis variklis, padedantis Kinijos ekonomikai“, – pridūrė jis.
„Capital Economics“ analitikai kiek anksčiau pažymėjo, kad praėjusį mėnesį buvo ankstyvų ženklų, rodančių, kad pasiūlos apribojimai mažėjo, tuo tarpu eksporto kainos greičiausiai vis dar augo, o tai padidino siuntų vertę.
Tuo tarpu sumažėjusios žaliavų kainos turėjo įtakos importo vertei.
Visgi Kinijos prekybos su JAV perteklius pernai išaugo 25 procentais iki 396,6 mlrd. JAV dolerių.
