Vertybinių popierių grupės „Huatai Securities“ duomenimis, nuo vasario pradžios „viruso vertybinių popierių“ išleido daugiau nei 25 bendrovės, įskaitant oro vežėjus ir vaistų platintojus, pritraukusios 24 mlrd. juanių (3,4 mlrd. JAV dolerių).
Dar 20 bendrovių tai planuoja padaryti artimiausiomis savaitėmis, nes viruso protrūkio silpimo ženklų kol kas nematyti.
Reguliavimo institucijos supaprastino tokių obligacijų registracijos procesą ir jų patvirtinimo laikotarpį sutrumpino nuo kelių savaičių iki vos kelių dienų. Be to, institucijos ragina valstybinius bankus pirkti šiuos vertybinius popierius.
Kad galėtų dalyvauti „koronaviruso obligacijų“ platinimo programoje, emitentas turi įsipareigoti ne mažiau kaip 10 proc. pritrauktų lėšų skirti kovai su epidemija.
Įmones vilioja maža tokių skolų kaina: trumpalaikių ir vidutinės trukmės obligacijų atkarpos dydis sudaro 2–4 procentus. Tuo tarpu Kinijos centrinio banko bazinė palūkanų norma sudaro 4,05 proc. per metus, jeigu skolinamasi metams, ir 4,75 proc., jeigu skolinamasi penkerių metų laikotarpiui.
Mažos palūkanos netraukia privačių investuotojų, todėl „koronaviruso obligacijas“ daugiausia perka valstybiniai bankai ir finansų maklerio įmonės.
„Koronavirusas Kinijos ekonomikai sudavė didžiulį smūgį, dėl to atsirado paskatų paklausa, – pažymėjo tarptautinės kredito reitingų agentūros „Moody's“ analitikas Honkonge Ivanas Chungas. – „Viruso obligacijos“ duoda sprendimą.“
Oro bendrovė „Shenzhen Airlines“ išleido tokių obligacijų už 600 mln. juanių ir planuoja didžiąją dalį lėšų skirti skolų grąžinimui. Likę pinigai bus skirti išmokoms keleiviams už atšauktus skrydžius, taip pat prekių, skirtų kovai su epidemija, vežimui.
„Esame viena didžiausių epidemijos aukų, – pareiškė oro bendrovės, kuri buvo priversta atšaukti du trečdalius skrydžių, atstovas. – Labiausiai mums reikia sumažinti finansinę naštą.“