Naujausi duomenys rodo ir vakcinavimo kampanijų bei švelnesnių ribojamųjų priemonių poreikį. Tikimasi, kad per ateinančius kelis mėnesius bus fiksuojami dar geresni rodikliai.
Kaip ir prognozuota, importas išaugo 38,1 proc. metine išraiška, šalyje atsigaunant vartojimui po COVID-19 pandemijos sukeltos krizės.
Šis skaičius smarkiai pranoko 22,2 proc. prieaugį sausio–vasario mėnesiais ir sudarė sparčiausią augimą nuo 2017 metų vasario mėnesio.
Eksportas išaugo 30,6 proc. – mažiau, nei „Bloomberg“ prognozuotais 38 proc., tačiau tai vis tiek buvo vienas didžiausių rodiklių nuo 2018 metų pradžios.
Sausio–vasario mėnesiais eksportas augo 60 procentų.
Tokį įspūdingą rodiklių augimą lėmė tai, jog jie lyginami su žemu baziniu praėjusiais metais fiksuotu lygiu, kai pandemija Kinijoje pasiekė piką ir persimėtė į kitas šalis.
ING vyriausioji ekonomistė Kinijos žemyninei daliai Iris Pang teigė, kad eksporto rodikliai yra „labai iškreipti“.
Visgi pagrindinis importo šuolio veiksnys buvo elektronikos siuntos, pažymėjo analitikė, pridūrusi, kad Taivanas negalėjo išnaudoti visų savo pajėgumų dėl siausiančios sausros.
„Taivanas eksportuoja kai kurias puslaidininkių dalių į [žemyninę] Kiniją ir ten baigia gamybą“, – paaiškino analitikė.
Integrinių grandynų importas pirmąjį ketvirtį išaugo 33,6 proc., o diodų ir panašių puslaidininkių įtaisų – daugiau nei 50 proc., parodė muitinės duomenys.
„Matome, kad atsargos vis dar kaupiasi <...> kalbant apie integrinius grandynus“, – teigė „OCBC Bank“ analitikas Tommy Xie.
Tai rodo pasirengimą „potencialiam Kinijos ir JAV technologijų karui“ arba tolesnę įtampą tarp šalių.
Analitikai teigė, kad pastaruoju metu išaugusios žaliavų kainos taip pat padidino importo vertę.
Bendras Kinijos prekybos perteklius siekė 13,8 mlrd. JAV dolerių, rodo muitinės duomenys, o prekybos perteklius su JAV išaugo apie 40 proc. iki 21,4 mlrd. JAV dolerių.