Importo susitraukimą lėmė koronaviruso plitimui sulaikyti skirtos ribojamosios priemonės ir susilpnėjusi vartotojų paklausa.
Antra pagal dydį pasaulio ekonomika laikosi griežtos nulinės COVID-19 strategijos, mėgindama suvaldyti pastaraisiais mėnesiais kilusius omikron varianto protrūkius.
Visgi ekonominės išlaidos išaugo – dėl infekcijų bangų ir karantinų vartotojai priversti likti namuose, įmonės sustabdė verslo operacijas, o tiekimo grandinės susidūrė su kliūtimis.
Remiantis Kinijos muitinės administracijos duomenimis, importas susitraukė 0,1 proc., palyginti su 2021 metų kovo mėnesio rodikliu.
Tai pirmasis toks nuosmukis nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio.
Skaičius yra daug mažesnis, nei prognozuota „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų apklausoje, ir labai tolimas nuo 15,5 proc. augimo, fiksuoto per pirmuosius du šių metų mėnesius.
„Kai kurie netikėti veiksniai tarptautinėje ir vidaus aplinkoje viršijo mūsų lūkesčius“, – žurnalistams teigė Muitinės administracijos atstovas Li Kuiwenas.
„Užsienio prekybos stabilizavimo tikslui pasiekti prireiks daugiau pastangų“, – pridūrė jis.
Kinijos eksporto augimas kovo mėnesį taip pat sulėtėjo iki 14,7 proc., palyginti su 16,3 proc. per pirmuosius du mėnesius.
Nors pareigūnas nenurodė išorinių veiksnių, eksportas sumažėjo tuo metu, kai Rusijos invazija į Ukrainą ir invazijos sukeltos sukrėtimo bangos pakenkė verslo nuotaikoms ir vartotojų pasitikėjimui visame pasaulyje.
Kinijos prekybos balansas kovo mėnesį siekė 47,4 mlrd. JAV dolerių.
Muitinės atstovas pažymėjo, kad pirmąjį ketvirtį mechaninių ir elektroninių gaminių eksportas, palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus, išaugo 9,8 procento. Ypač padidėjo saulės elementų, ličio baterijų ir automobilių eksportas.
„Labiausiai sumažėjo elektronikos, baldų ir pramoginių produktų siuntų, o tai rodo, kad sumažėjo šių pandemijos metų buvusių labai paklausių prekių poreikis“, – pažymėjo „Capital Economics“ vyresnysis Kinijos ekonomistas Julianas Evansas-Pritchardas.
