Įsigijimų bumas
Kinų tiesioginės investicijos Europos Sąjungoje 2010-aisiais sudarė vos 2,1 mlrd. eurų. Tačiau jau 2015 metais ši suma pasiekė 20,7 mlrd. eurų, o 2016-aisiais, kai kinų bendrovės Europos šalyse ėmė masiškai supirkinėti bendroves, pašoko net iki 37,2 mlrd. eurų, parodė analizės bendrovės „Rhodium Group“ atliktas tyrimas.
Per šį dešimtmetį į kinų rankas perėjo, pavyzdžiui, Švedijos automobilių gamintoja „Volvo Cars“, Italijos padangų gamintoja „Pirelli“, Prancūzijos poilsio kompleksų tinklas „Club Med“ ir Vokietijos įrangos gamintojos „Kuka“ bei „KraussMaffei“.
Tačiau nuo 2016 metų kinų investicijų srautas ėmė mažėti: 2017-aisiais jis smuko iki 29,1 mlrd. eurų, o 2018 metais – iki 17,3 mlrd. eurų.
Pasak tyrimo autorių, Pekino investicijų sumažėjimą lėmė per didelis bendrovių įsiskolinimas ir Europoje galiojančių taisyklių griežtinimas.
Nuo 2000 metų 60 proc. kinų investicijų Europoje atliko valstybės kontroliuojamos grupės.
Į pietus ir į rytus
Prancūzijoje ir Vokietijoje pastaruoju metu imta labiau nuogąstauti dėl kinų investicijų, tačiau pietinės ir rytinės Europos šalys vis dar laukia Kinijos investicijų išskėstomis rankomis.
Italija šeštadienį su Kinija pasirašė „neprivalomą“ protokolą dėl dalyvavimo prieštaringai vertinamoje Pekino naujojo „Šilko kelio“ iniciatyvoje – 1 trln. JAV dolerių vertės infrastruktūros projekte, prie kurio jau prisidėjo Graikija, Vengrija, Lenkija ir Portugalija.
Atėnai savo pagrindinį Pirėjo uostą užleido Kinijos krovinių gabenimo milžinei „Cosco“, kuri taip pat kontroliuoja Valensijos ir Bilbao uostus Ispanijoje.
Portugalija savo ryšius su Kinija sustiprino per finansų krizę, o kinų investicijos šioje šalyje, „Rhodium Group“ duomenimis, padidėjo iki 6 mlrd. eurų. Kinija šioje šalyje investavo į pirmaujantį privatų banką, draudimo bendrovę ir elektros tinklų operatorių.
Lisabona taip pat neprieštaravo „China Three Gorges“ mėginimui perimti pirmaujančią šalies elektros energijos bendrovę „Energias de Portugal“ (EDP).
Čekijoje Kinijos prezidento vizitas 2016 metais atvėrė kelią milžiniškoms kinų energetikos bendrovės CEFC investicijoms į žiniasklaidos bendroves, oro bendrovę ir futbolo klubą. O CEFC savininkas Ye Jianmingas buvo paskirtas Čekijos prezidento Milošo Zemano patarėju ekonomikos klausimais.
Atsargi Paryžiaus ir Berlyno pozicija
Europos Parlamentas vasarį uždegė žalią šviesą naujiems įgaliojimams tikrinti užsienio bendrovių planuojamus perėmimus strateginiuose Europos sektoriuose. Šį mėnesį atitinkamam teisės aktui pritarė ir bloko valstybės narės.
Ši priemonė, kurios imtis ragino Prancūzija, Vokietija ir – iš pradžių – Italija, buvo parengta atsižvelgus į nuogąstavimus, jog užsienio bendrovės taikosi į svarbiausias technologijas.
Nors teisę priimti galutinį sprendimą tebeturi ES valstybės narės, jos turės tam tikroms sąlygoms kitoms valstybėms narėms teikti informaciją apie užsienio investicijas, jeigu dėl jų galėtų kilti grėsmė viešajai tvarkai ar saugumui.
Visgi keturiolika ES valstybių narių jau yra nustačiusios savo priemonių, pagal kurias tikrina užsienio investicijas, ir jų taisyklės vis labiau griežtinamos.
Kinams įsigijus pirmaujančią gamyklų robotų gamintoją „Kuka“, Vokietijoje buvo priimtas sprendimas, pagal kurį vyriausybė gali neleisti užsienio investuotojui įsigyti daugiau nei 10 proc. atskiros bendrovės akcijų. Anksčiau ši riba siekė 25 procentus.
Sulaukusi institucijų spaudimo, Kinijos bendrovė „Yantai Tahai“ rugpjūtį atsisakė planų įsigyti Vokietijos staklių gamintoją „Leifeld“.
Pasak „Rhodium Group“, beveik pusė kinų investicijų 2018-aisiais buvo nukreiptos į ypatingos svarbos sektorius.
Jungtinių Valstijų įspėjimai sąjungininkams
Prekybos karo su Kinija vis neužbaigiančios Jungtinės Valstijos pastaruoju metu ėmė žerti vis daugiau įspėjimų kitoms valstybėms.
Ypač didelį spaudimą Vašingtonas daro Vokietijai ir, pavyzdžiui, grasina nebesidalyti žvalgybos informacija, jeigu Berlynas leis naudoti kinų įrangą naujos kartos mobiliojo ryšio tinkluose.
Be to, Jungtinės Valstijos šį mėnesį pareiškė prieštaraujančios tam, kad Kinijos investuotojai įsigytų „Energias de Portugal“.
O Baltųjų rūmų pareigūnas Garrettas Marquisas socialiniame tinkle „Twitter“ šį mėnesį parašė, jog „Italijos vyriausybei nėra jokio reikalo palaikyti Kinijos infrastruktūros tuštybės projektą“.
