Labiausiai neramina Kinija – antra pagal dydį pasaulio ekonomika. Po dviejų greito augimo dešimtmečių šalies BVP prieaugis auga vis lėčiau, ir Kinijos lyderiams nepavyksta paskatinti augimo, pavyzdžiui, mažinant priklausomybę nuo investicijų ir labiau akcentuojant vartotojų paklausą.
Verslo aktyvumas mažėja, nuo birželio iki liepos eksportas krito 8 proc., automobilių pardavimai sumažėjo 6 proc. per metus. Antrąjį ketvirtį šalies BVP augo 7 proc. – lėčiausiai per šešerius metus.
Labiausiai neramina Kinija – antra pagal dydį pasaulio ekonomika.
Panašu, kad Kinijos komunistinė vyriausybė tik pablogino situaciją, įsikišdama į finansų rinkas. Visų pirma ji liepė valstybės kompanijoms ir vertybinių popierių pramonei pirkti akcijas, tačiau tai į finansų rinkas daugiau pasitikėjimo neįnešė – akcijos smuko ir toliau.
„Shanghai composite index“ pirmadienį smuko 8,5 proc. Kinijos sprendimas devalvuoti juanį lėmė, kad ir kitų besivystančių šalių valiutos nuvertėjo dolerio atžvilgiu.
Daug analitikų tikėjosi, kad Kinijos augimas bus geras postūmis pasaulio ekonomikos augimui, nes sukurs antrą stiprų ūkio augimo variklį greta JAV.
Tačiau Kinijos vyriausybės nesugebėjimas susitvarkyti su ekonomika rodo, kad bent artimiausiu metu Kinijai tokio vaidmens vaidinti neteks. Ir bėda yra ta, kad sunkiai kapstosti visas pasaulis.
Praėjusią savaitę Japonijos vyriausybė paskelbė, kad valstybės ekonomika susitraukė 0,4 proc. antrąjį ketvirtį. Eksportas ir pramonės aktyvumas sulėtėjo, iš dalies dėl silpnesnės paklausos iš Kinijos. Tačiau ir premjero Shinzo Abe vyriausybė turi pasistengti, kad padrąsintų verslą investuoti ir didinti atlyginimus.
JAV ekonomikos būklė yra geresnė, tačiau ūkis neauga taip greitai, kad padėtų ir visam likusiam pasauliui. Sulėtėjęs ūkis visame pasaulyje gali žemyn tempti ir JAV ekonomiką dėl mažesnės Amerikos eksportuojamų prekių paklausos.
Eurui pastaruoju metu sekasi šiek tiek geriau. Tačiau tik šiek tiek. Antrąjį ketvirtį euro zonos ekonomika augo 0,3 proc., o pirmąjį – 0,4 proc. Augimas paspartėjo Ispanijoje ir keliose kitose valstybėse, tačiau Prancūzijos ir Italijos ūkio augimas sulėtėjo. Europos vyriausybės galėtų paskatinti ūkį viešosiomis išlaidomis, tačiau to nedaro, bandydamos sumažinti biudžetų deficitus.
Kinijai ir kitoms valstybėms importuojant mažiau žaliavų, kenčia ir tokios smarkiai nuo jų eksporto priklausančios valstybės kaip Brazilija ar Rusija. Naftos kainos per pastaruosius metus krito daugiau nei dvigubai.
Žaliavas eksportuojančioms valstybėms būtina diversifikuoti savo ekonomikas, nors tai ir yra ilgas procesas, kuris trumpuoju laikotarpiu augimo nepaskatins.
JAV ekonomikos būklė yra geresnė, tačiau ūkis neauga taip greitai, kad padėtų ir visam likusiam pasauliui. Sulėtėjęs ūkis visame pasaulyje gali žemyn tempti ir JAV ekonomiką dėl mažesnės Amerikos eksportuojamų prekių paklausos.
Pastaraisiais mėnesiais doleris reikšmingai sustiprėjo kitų valiutų atžvilgiu. Tai reiškia, kad amerikietiška produkcija dabar užsienyje yra brangesnė.
