Prekybos su JAV perteklius piktina JAV prezidento Donaldo Trumpo administraciją, kuri pernai nustatė importo muitus šimtų milijardų JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms ir grasina tuo neapsiriboti.
Visgi, nepaisant muitų, Kinijos eksportas į Jungtines Valstijas pernai padidėjo 11,3 proc., o importas ūgtelėjo vos 0,7 proc., taigi prekybos perteklius, 2017 metais siekęs 275,8 mlrd. JAV dolerių, 2018-aisiais padidėjo iki 323,3 mlrd. JAV dolerių, parodė pirmadienį paskelbti muitinės duomenys.
Tačiau vien gruodį Kinijos eksportas į Jungtines Valstijas sumažėjo ir tai rodo, kad Baltųjų rūmų priemonės daro poveikį.
Prekybos duomenys buvo paskelbti po to, kai JAV ir Kinijos pareigūnai praėjusią savaitę Pekine tris dienas derėjosi dėl būdų išspręsti nesutarimus dėl prekybos. Tai buvo pirmosios tiesioginės dviejų šalių derybos nuo tada, kai D.Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas gruodžio pradžioje sutarė dėl 90 dienų paliaubų savo prekybos kare.
D.Trumpas nori, kad Pekinas pirktų daugiau amerikietiškų prekių ir sumažėtų didžiulis JAV prekybos su Kinija deficitas. Jis taip pat reikalauja plačiau atverti Kinijos rinką JAV bendrovėms ir užtikrinti joms didesnę apsaugą šioje rinkoje.
Antrąjį metų pusmetį Kinija tradiciškai importuoja didžiulius kiekius amerikietiškų sojų, kurios yra vertingiausias šalies importo iš Jungtinių Valstijų straipsnis.
Importo augimas „tebebus vangus“
Tačiau pernai ši tendencija nepasitvirtino, nes Kinija vasarą šiai prekei nustatė 25 proc. atsakomąjį importo muitą. Muitinės duomenimis, bendras sojų importas 2018 metais sumažėjo 7,9 proc. iki 88 mln. tonų.
„Bendra Kinijos ir JAV prekybos raida 2018 metais tebebuvo gana normali, tačiau prekybos perteklius visgi šiek tiek padidėjo“, – pareiškė muitinės administracijos atstovas spaudai Li Kuiwen.
„Manome, jog tai lemia tai, kad Kinija ir Jungtinės Valstijos yra pasiekusios skirtingus išsivystymo etapus. Įtakos turi ir tai, kad šių šalių ekonomika daugelyje sričių viena kitą papildo“, – pridūrė jis.
Kinijos prekybos ministras penktadienį pareiškė, kad Pekinas šiemet sieks pašalinti trintį prekybos santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis.
Kinijos eksportas į visas pasaulio šalis gruodį, palyginti su tuo pat mėnesiu metais anksčiau, smuko 4,4 proc., o importas sumažėjo 7,6 proc. ir tai, be kita ko, lėmė vangi paklausa vidaus ir užsienio rinkose.
„Pasaulio ekonomikos augimas šiemet turėtų dar labiau sulėtėti, taigi eksportas tebebus silpnas net ir tuo atveju, jeigu Kinija sugebės pasiekti susitarimą dėl prekybos, pagal kurį būtų panaikinti D. Trumpo muitai“, – pažymėjo ekonominių tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Capital Economics“ ekonomistas Julianas Evansas-Pritchardas.
Jo nuomone, importo augimas greičiausiai ir toliau bus vangus.
„Papildomi rūpesčiai“
Bendra Kinijos užsienio prekybos apyvarta pernai padidėjo, tačiau prekybos perteklius sumažėjo 16,2 proc. iki 351,76 mlrd. JAV dolerių, nes importas padidėjo labiau negu eksportas – atitinkamai 15,8 ir 9,9 procento.
Muitinės administracija sieks „gerinti šalies verslo aplinką ir didinti užsienio prekybos apyvartą ... kad būtų galima išsaugoti stabilų užimtumą, finansų sektorių, užsienio prekybą ir užsienio investicijas“, pareiškė Li Kuiwenas ir pridūrė, jog yra tam tikrų „papildomų rūpesčių“ bei „neapibrėžtų išorės veiksnių“, darančių poveikį plėtrai.
Jungtinėms Valstijoms įvedus importo muitus, kurie kenkia Kinijos eksportui, Pekino ekonomikos augimas ėmė dar labiau priklausyti nuo vidaus vartotojų.
Tačiau pastaruoju metu skelbti prasti statistiniai duomenys dar sustiprino nerimą dėl Kinijos ekonomikos, kurios augimo tempas 2018 metais, kaip manoma, sumažėjo nuo 6,9 proc. metais anksčiau iki maždaug 6,5 proc. ir buvo lėčiausias per beveik tris dešimtmečius.
