Australija tapo pirmąja šalimi, pasirašiusia tą dokumentą Didžiojoje liaudies salėje, nurodė ten esantis vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas.
AIIB, kuris galės skolinti milijardus JAV dolerių, tikriausiai pradės veiklą vėliau šiais metais.
Jis laikomas varžovu Pasaulio bankui ir Azijos plėtros bankui, o Jungtinės Valstijos ir Japonija – pirmoji ir trečioji didžiausios pasaulyje ekonomikos – pabrėžtinai atsisakė prisijungti prie naujosios institucijos.
AIIB, kuris galės skolinti milijardus JAV dolerių, tikriausiai pradės veiklą vėliau šiais metais.
Vašingtonas siekė įtikinti savo sąjungininkus nedalyvauti šiame projekte, bet Europos šalys, tarp jų Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija nedelsdamos prie jo prisijungė, siekdamos sustiprinti ryšius su antrąja didžiausia pasaulyje ekonomika.
Kyla tam tikras susirūpinimas dėl šio skolintojo, ketinančio finansuoti infrastruktūros projektus Azijoje, skaidrumo. Taip pat nerimaujama, kad Pekinas naudos AIIB savo geopolitiniams ir ekonominiams interesams skatinti, didėjant Kinijos įtakai regione.
Banko balsavimo sistema suteikia pranašumą Kinijai, kuri yra jo didžiausia akcininkė. Faktiškai Kinija jame turės veto teisę, sakoma šį mėnesį dienraščio „The Wall Street Journal“ paskelbtame straipsnyje, kurio šaltiniai nebuvo įvardyti.
Banko steigiamajame dokumente sakoma, kad Kinija skirs beveik 30 mlrd. JAV dolerių, formuojant šios institucijos 100 mlrd. dolerių kapitalą, todėl Pekinui priklausys 25–30 proc. balsų AIIB valdyboje, nurodė laikraštis.
Tačiau šio projekto šalininkai teigia, kad nuogąstavimai dėl esą per didelės Kinijos įtakos yra išpūsti ir kad daugiau negu 50 šalių, pradedant Australija ir baigiant Vietnamu, dalyvavimas sumažins Pekino galią šiame projekte.
