Ketvirtadienį, nepatenkintas Kipro parlamentarų sprendimų atmesti pasiūlymą, Europos centrinis bankas pagrasino nutraukti finansinę paramą salai. Tai sukeltų bankinio sektoriaus griūtį.
Pavojingas precedentas
Nuo praėjusios savaitės, kai visi Kipro bankai sustabdė pinigų mokėjimus, tūkstančiai parduotuvių, restoranų, aptarnavimo įmonių atsidūrė ant žlugimo ribos.
Tik penktadienio naktį pasiekto paskutinės minutės susitarimo dėka pavyko išvengti finansinio kolapso. Kol kas nutarta restruktūrizuoti šalies bankus ir apmokestinti didesnius nei 100 tūkst. eurų indėlius. „Jei parama būtų nutraukta, prasidėtų visiškas chaosas“, – sakė 72 metų pensininkas Mike'as Syme'as.
Buvęs verslininkas ir jo 69 metų žmona Sandy gali lengviau atsikvėpti. Prieš pat finansinės krizės pradžią jie spėjo pervesti 200 tūkst. eurų santaupas į užsienio bankus. Beveik neabejojama, kad dauguma Kipro gyventojų tai bandys padaryti jau pirmadienį, jei šalies bankai pradės veikti ir nebus griežtų apribojimų pervedamoms sumoms.
„Mes išsisukome nuo kulkos ir galime atsikvėpti, tačiau tai baisus precedentas visai Europos ekonomikai. Ką darys Ispanijos, Graikijos, Airos ir kitų finansinių problemų turinčių šalių piliečiai? Jau šiuo metu girdime iš savo draugų Ispanijoje, kad jie perveda pinigus į finansiškai saugesnių valstybių bankus“, – sakė M.Syme'as.
Gyvenimas sustojo
Šiuo metu vienintelis vyro rūpestis – naujo baseino remontas. Nuo praėjusios savaitės, kai visi Kipro bankai sustabdė pinigų mokėjimus, darbai sustojo. Statybininkai negali nusipirkti reikiamų medžiagų, nes visi tiekėjai rekalauja grynųjų. Tūkstančiai parduotuvių, restoranų, aptarnavimo įmonių negali tęsti įprastos veiklos. „Nei vienas iš mano tiekėjų nepriima bankinių pavedimų. Turime atsargų iki savaitės pabaigos, bet kas bus po to?“ – nerimo neslėpė Yiota Vrasida, 43 metų kavinės savininkė.
Kaip sala, kuri ilgą laiką buvo laikoma mokesčių rojumi, pakliuvo į tokią bėdą? Kipras visada buvo patraukus Didžiosios Britanijos gyventojams. Ir ne tik turistams. Pigesnė ir šiltesnė vieta nei pietų Prancūzija, čia daug angliakalbių gyventojų, net eismas čia vyksta kaire kelio puse. Kitaip nei Turkijai priklausanti šiaurinė Kipro dalis, kurios taip ir nepripažino civilizuotas pasaulis, tačiau pamilo britų nusikaltėliai, pietų Kipras atrodė itin civilizuotas ir patrauklus. Investuoti į šiaurinį Kiprą buvo tolygu lošimui, investuoti į pietinę jo dalį – saugiai patikėti pinigus.
Plaukė pinigai
 |
| AFP/Scanpix nuotr./Kipras |
Į salą, kurios bankininkai neužduodavo per daug klausimų, keliavo ne tik Didžiosios Britanijos pinigai. Per 1980 m. pilietinį karą Libane pasiturintys žmonės su visomis savo santaupomis į Kiprą traukė iš Beiruto. 1990 m. panašiu būdu šalies bankus pildė Balkanų gyventojai. Paskutinį dešimtmetį viską nustelbė finansiniai srautai iš Rusijos. Taip salos bankų metinės pajamos tapo aštuonis kartus didesnės nei Kipro biudžetas. Didžioji dalis pinigų nusėdo Graikijoje, kurios finansų griūtis neišvengiamai paskui save nusitempė Kipro bankus.
Europos Sąjunga (ES) sutiko gelbėti šią euro zonos valstybę, tačiau pareikalavo tam tikrų sąlygų. Didžiausią pasipiktinimą sukėlė vienkartinis mokestis bankuose esantiems indėliams. Iki 100 tūkst. eurų indėliams turėjo būti taikomas 6,75 proc., virš 100 tūkst. – 9,9 proc. mokestis. Toks pasiūlymas saloje sukėlė tikrą audrą. Policija turėjo raminti prie parlamento protestuojančius žmonės. Kai kurie jų demonstratyviai degino ES vėliavas.
„Nuo šiol niekas Kipro bankams nepatikės nė dešimties eurų. Jie sako, kad ši rinkliava skirta tik Kiprui, tačiau tuo niekas netiki. Toks planas žlugdo pasitikėjimą euru ir visa ES. Buvau už ES anksčiau, tačiau pakeičiau nuomonę“, – sako Dinas Karambalis, 49 metų programuotojas.
Sąmokslo teorija
Bandydama suvaldyti kylančią paniką Kipro valdžia nutarė, kad mažesnius nei 100 tūkst. eurų indėlius apmokestins nei procento nesiekiančiu vienkartiniu mokesčiu, tačiau šią sumą viršijantys indėliai bus apmokestinti net 25 proc. mokesčiu. Tokių indėlių yra mažiau nei 1 proc. Po tokių pareiškimų, didžiausias iššūkis salai – sustabdyti panišką kapitalo bėgimą iš Kipro bankų.
Vokietijos specialiosios tarnybos pranešė, kad Kipro bankai naudojami Rusijos nusikaltėlių pinigams plauti.
Analitikai nesutaria, koks gelbėjimosi planas geriausias ir ar yra nors vienas, galintis išspręsti problemą. Atsirado net sąmokslo teorijų, kad ES sąmoningai pasiūlė iki tol precedentų neturintį dalies indėlių nusavinimo planą tam, kad Kipras savanoriškai pasitrauktų iš euro zonos ir nesukeltų dar didesnių problemų visai ES finansinei sistemai. 800 tūkst. gyventojų turinčios šalies pasitraukimas tikrai netaptų pasaulio pabaiga.
Taip pat kalbama, kad ES ekonomikos politiką lemiančią Vokietiją neramina itin šilti Kipro ir Rusijos santykiai. Šios šalys panašios kultūriškai. Dauguma Kipro gyventojų, kaip ir Rusijos, priklauso stačiatikių bažnyčiai. Tačiau šalis sieja ne tik religija. 2011 m. gerai rusiškai kalbantis Kipro prezidentas Demetris Christofias Maskvoje susitarė dėl 2,5 mlrd. dolerių paskolos, kuri turėjo išspręsti susikaupusias finansines problemas. 2011 m. lapkritį Vokietijos specialiosios tarnybos pranešė, kad Kipro bankai naudojami Rusijos nusikaltėlių pinigams plauti ir tampa finansiniais vartais į ES. Neoficialiai Vokietijos atstovai užsimena, kad, gelbėdami Kipro finansus, būtų priversti gelbėti abejotinos reputacijos Rusijos verslininkus.
Tiesa, draugystė su Rusija turi ir tamsiąją pusę. Parlamentui nepatvirtinus ES siūlomo paramos plano Kipro finansų ministras Michaelis Sarris nuvyko į Maskvą prašyti finansinės pagalbos. Tai priminė kai kurių Afrikos valstybių lyderių keliones į Tarybų Sąjunga arba Vakarus šaltojo karo laikotarpiu. Tačiau Rusija Kiprui taip ir neištiesė pagalbos rankos priversdama vėl sėsti prie derybų stalo su ES.
